Antieilėraščiai

 

Nicanoras Parra (1914–2018) – Čilės poetas, matematikas ir fizikas. Laikomas įtakingu poetu ne tik Čilėje, bet ir visoje Lotynų Amerikoje. Įdomu tai, kad, kilęs iš meniniais įgūdžiais garsėjusios šeimos (poeto brolis ir sesuo domėjosi tautosaka, dainavo čiliečių liaudies dainas), jis pasirinko matematikos pedagogikos studijas Čilės universitete. Jas baigęs, mokslus nusprendė tęsti Jungtinių Valstijų Browno universitete, kur gilinosi į fiziką. Anglakalbėje aplinkoje jam patiko, tad pasimokęs fizikos įstojo į Oksfordo universitetą studijuoti kosmologijos. Grįžęs į Čilę, pradėjo akademinę karjerą, beveik keturis dešimtmečius dėstė savo Alma Mater Čilės universitete, kaip vizituojantis profesorius – Luizianos valstijos, Niujorko ir Yale’io universitetuose. Pirmąją eilėraščių knygą išleido 1937 metais, tačiau joje nenurodė savo vardo. Pirmoji jo pasirašyta knyga „Eilėraščiai ir antieilėraščiai“ (Poemas y antipoemas) pasirodė gerokai vėliau – 1954 metais. Ši knyga atskleidė jo požiūrį į poeziją, pasireiškusį normų laužymu, tradicinės poetinės kalbos tobulinimu, šnekamosios kalbos pritaikymu lyrikai. Šiuo metu „Eilėraščiai ir antieilėraščiai“ laikomi Lotynų Amerikos literatūros klasika, vienu svarbiausių ir įtakingiausių XX amžiaus ispanakalbės poezijos rinkinių, o pats Parra vadinamas antipoezijos, t. y. tradicinei technikai ir stiliams prieštaraujančios poezijos, kūrėju.

Šį poetą radau atsitiktinai, kai viename knygyne Vilniaus centre ieškojau literatūros ispanų kalba. Ten man buvo pasiūlytas dvikalbis Parros eilėraščių rinkinys „Antipoems. How to Look Better & Feel Great“, tad versdama iš ispanų kalbos turėjau puikią galimybę pamatyti, kaip Parros kuriamas kalbines mįsles ir galvosūkius sprendė antivertėja į anglų kalbą prisistačiusi Liz Werner. 

Vertėja

 

 

Autoriaus darbai

 

1.

 

Nusipirkti galite

Šventąją Bibliją

 

2.

 

Rengiama spaudai

Aforistinė Biblija

 

3.

 

Artimiausiu metu

Rimtoji Biblija

 

4.

 

Dabar kuriama

Aforistinė Biblija ir Rimtoji

 

 

 

Teisi buvo pelėda, kai sakė

 

Ne Mahometas ir ne Bušas:

 

Hamletas!

Metodinės Abejonės Čempionas

 

Abejoju, vadinasi, esu

 

 

 

Baikime tuos niekalus

 

Čilėje niekada nebuvo demokratijos

Niekada ir nebus:

 

Viskas yra diktatūra brangus bičiuli

Mums leidžiama tik viena

Pasirinkti

Tarp jų ir mūsų režimo

 

Leninas buvo šlykščiai teisus

Būk vargšas ir sąžiningas drauge

Tik nebūk žioplys

 

 

 

Savo padariau

 

Ariau kaip koks arklys

Kartą jie man liepė kristi ant žemės

Ir aš būdamas kas esu paklusau

Mane apkaišė laikraščių skiautėm

Ir scenos filmavimą pratęsė

Savo filme

 

Kitą kartą

Vienam San Antonijaus viešnamy

Mane privertė

Čiulpti nuvytusias senės krūtis

Grasindami mirtim

 

Ką dar jums turėčiau pasakyti

 

 

 

Prisikėlimas

 

Kartą viename Niujorko parke

Man po kojom nukrito balandis

Agonijos apimtas drebėjo kelias minutes

Ir nugaišo

Bet netikėtas dalykas nutiko

Staiga jis atgavo gyvastį

Nepalikdamas man laiko reaguoti

Ir nuskrido

Lyg niekada nebūtų numiręs

 

Tolumoj suskambo varpai

 

O aš likau stebėdamas nelygų jo skrydį

Tarp marmuro statulų

Mano žarnose pasigirdo garsus gurgimas

Dėl kurio pradėjau spjaudytis šiuo eilėraščiu

 

 

 

Centrinė stotis

 

1932-ųjų sausis

Malonumų alėjos dešinėj

Alamedos viešbutis

su kaltinio plieno balkonais

tramvajų prigrūsta aikštelė

kairėje Ekvadoro alėja

apgulta smulkių prekeivių

– ji stipriai trenkia amoniaku –

eilė skarmaluotų tuopų

skuba miesto centro link

netrukus atvyks traukinys iš pietų

leidžiasi tamsa

vaiduokliškų taksi pulkas

geležinkelio depas šiaurėj

 

 

 

Įspėju

 

visų pirma visame ką rašau

esu pasikabinęs ant musės sparno

 

visų antra visame ką rašau

esu pasikabinęs ant musės sparno

ar geriau pasakius įsikibęs ragais nagais

 

visų trečia visame ką rašau

esu pasikabinęs ant musės sparno

 

                                           etcetc

 

 

 

Pastaba paskaitai apie antipoeziją

 

1. Antipoezija ieško poezijos, o ne gražbylystės.

 

2. Antieilėraščius reikia skaityti ta eilės tvarka, kuria jie parašyti.

 

3. Ir eilėraščius, ir antieilėraščius reikia skaityti su tokiu pat malonumu.

 

4. Poezija nutinka – antipoezija irgi.

 

5. Poetas kalba mums visiems, neišskirdamas nė vieno.

 

6. Dažnai smalsumas neleidžia mums mėgautis antipoezija, nes suprasti bandome ir aptarti tai, ko nereikėtų.

 

7. Jei nori pajust malonumą, skaityk savo noru ir niekad nesimėgauk autoriaus vardu.

 

8. Klausk atvirai ir poetų žodžių klausyk nesikišdamas; kantrybės neprarask, kai senoliai pauzes daro, jie žino, ką daro.

 

9. Linkėjimai visiems.

 

 

 

Po mano lova

 

esu palaidojęs savo tikrą žmoną

 

užmušiau ją pykčio pagautas

prieš daugelį metų

 

vidurnaktį prabundu nusivylęs

ponia, man šalta

kodėl nenusileidžiat ir nesušildot man kaulų

 

jos niekad nereikia maldauti

net priešingai pati nusileidžia

jei punktualiai nesikreipiu pats

 

ir raitosi aplinkui mano palaikus

ir pažadina mane bučiniais ir apkabinimais

ir jaučiamės lyg degančiam rugių lauke

 

Iš: Nicanor Parra. Antipoems. How to Look Better & Feel Great.

New York: New Directions Books, 2004

Antivertė Kristina Tamulevičiūtė