ONA GAIDAMAVIČIŪTĖ

Odė Kauno peizažui

 

Gitas Markutis. Žalias kalnas. 2020

Gitas Markutis. Žalias kalnas. 2020

Kovo 6–29 dienomis Kauno pilyje veiks tapytojo Gito Markučio tapybos paroda „Kauno peizažas“.

Ši paroda skirta Kauno peizažui. Nemažo formato (daugiausia 120 × 80 cm) aliejinės tapybos paveiksluose – Kauno kraštovaizdis, vaizdingi peizažai: santaka prie Kauno pilies, pati legendinė Kauno pilis, Kauno marios, Laisvės alėja, Nemunas.

Ypač daug dėmesio tapytojas skiria vandens stichijai, konkrečiai – Nemuno upei, juosiančiai Kauno miestą („Ten, kur Neris įteka į Nemuną, I–II“, „Santaka“ ir kt.). Šiems paveikslams taip pat būdingas potėpių, linijų, formų ekspresyvumas, dinamiškumas, gal net muzikalumas, perteikiantis neramią vandens stichiją; taip pat į akis krinta ir baltų atspalvių gausa, pabrėžianti vandens gyvastingumą, gal net sakralumą.

Pačiame naujausiame paveiksle „Žalias kalnas“ autorius vaizduoja Žaliakalnio peizažą, visgi žavi ne aliuzijos į konkrečią vietovę, bet bendras įspūdis, pakilios nuotaikos pagava, melsvėjantys toliai su salotiniais žalumos (matyt, besprogstančio pavasario) tonais.

Daugiausia paveiksluose pavasarėjančio, baltai žydinčio Kauno vaizdų; itin daug baltos spalvos potėpių, kuriuos galima interpretuoti ir kaip žiedų, ir kaip sniego įvaizdį. Paveikslai iš tiesų skirti pavasariui, pavasarėjančiam Kaunui („Atgimimas“, „Miestas laukia pavasario“). Paveiksle „Atgimimas“ baltais subtiliais potėpiais sukuriama pakili sodų žydėjimo atmosfera. O pažvelgus į paveikslą „Miestas laukia atgimimo“ susidaro įspūdis, kad miestas dar tik laukia bundančio pavasario (rusvi medžių siluetai, baltuojantis ledas Nemune, sniegas).

Kas gi įkvėpė tapytoją parengti šią parodą? G. Markučio žodžiais, „norėtųsi, kad apie tą parodą, apie patį Kauną sužinotų ir Vilnius. Mažai juk bendrauja. Kartais Vilnius pamiršta Kauną. Kaunas – laikinoji sostinė. Antras pagal svarbą Lietuvos miestas.“

Taip pat susidaro įspūdis, kad tapytojui, tapančiam Kauno peizažą, kur kas svarbesnis yra gamtos, ypač vandens, gal net atmosferos reiškinių, o ne kultūros, šiuo atveju miesto architektūros, poetizavimas.

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.