Kad jį kur šunys

Autoriaus piešinys

Rytą išėjo ir neparėjo. Jau vakaras. Jei neparėjo, nuėjo kažkur. Kad jį kur šunys. Šuo purto galvą – ne, ne ten. Abu eina ieškoti kur kojos veda. Kojos veda į kavinę. Kavinėje jo nėra. Nėra ir Angelės. Įtarimas veda pas Angelę. Angelė ne viena. Pas ją visai svetimas vyras. Kad jį kur šunys. Šuo veda moterį ten, kur šunys. Šunys dirba šuniškus darbus: stebi, saugo ir loja. Šuo garsiai išverčia kiemsargių pranešimus į terjerų kalbą, bet moteris nesupranta. Eina toliau šuns vedama ir kuria istorijas apie vyrą. Šuo ieško patvoryje, po suolu, prie medžio. Kiemsargiai šmirinėja aplink. Tarp jų vyro nėra. Greičiausiai su kitu šunų būriu trankosi, o kur, šalia lakstantys nepasako. Jis tikrai tarp šunų. Kur kitur toks gyvulys kaip jis gali būti? Kad jį kur šunys.

Problemos su galva

Galva kaip galva – standartinė, nedidelė, talpi, tik labai kvaila. Po vakar iki išnaktų trukusio baliaus visa, kas į ją buvo supilta, beprotiškai skauda. Masažuojama, trinama, šaldoma niekaip nereaguoja ir skausmo į išorę neišleidžia. Skauda degtinės taurelės, alaus bokalai, šampanas ir vynas su likeriu. Skauda vienas už kitą skaudžiau, o maišomas skausmas aštrus lyg kardas, kuris nukerta kamštelį nuo butelio ir išmintingas kaimynas atkiša pilną taurelę. Po trečios galvos skausmą degtinė vėjais paleidžia ir nusiveja apie stalą su užkanda, su pamokymais nemaišyti degtinės su niekuo niekada.

Tikras gaidys

Šeimininkas turėjo gaidį. Šėrė, girdė, ganė, džiaugėsi, kai ryte žadino, kai vištas nuo vanago gynė, keikė, kai tas vištas jodė. Turėjo šeimininkas ir peilį aštriai išgaląstą. Vieną dieną į rankas jį paėmė, gaidį patiklų pašaukė ir pagavęs nupjovė jam galvą, kad ramiai gulėtų, leistųsi nupešamas, išdarinėjamas, verdamas, ant stalo lėkštėje dalimis guldomas. Tikras gaidys pasitaikė. Kad ir su kiaušiais, bet vyro suokalbio su peiliu prieš save nesuprato. Iš aukštybių į pietų stalą žiūrėjo, dausose kudakavo, po pietų prie šuns būdos paskutinę giesmę sugiedojo ir paliko vištas, vabalus, sliekus ir kiemą ramybėje.

Pneumatika

Įdedi į instrumentą kaltą, nusitaikai, paspaudi mygtuką pneu, pneu, pneu, papa, tik tiko, patiko. Gerai eina mat, mat, mat, va taip va, va, va, matai, kaip gerai eina. Ir gerai, ir greitai tai, lyg per sviestą mat, matika, taip, taip, krato, krato smarkiai ir prakaitas laša pneu, pneu, tik ilgai be poilsio nepadirbsi, at, at atsipūsk periodiškai, nes šaukštu per pietus sau dantis išdaužysi, pneu, pneu, taip pa ti ko matika? Pertrauka. Kur deg tuk kai? Uždek man cig ga a retę ir nes nesi juok.

Galvaplovė

Plauti galvą labai sveika plaukams ir odai. Ilgai plaunama galva nepajunta, kaip ploviklis geriasi į odą, į kaukolę, pasiekia smegenis, šalina iš jų užsistovėjusias nuostatas, mintis, abejones, dezinfekuoja, naikina parazitus, prisiminimus, individo kvapą, atnaujina senas programas, instaliuoja naujas, įdiegia modernią antivirusinę programą, kuri saugo nuo visko, išskyrus reklamą, įmontuoja ją pritraukiantį magnetą, suformuoja standartinį minios vienetą, švaruolį įkiša į internetą, kad nesikankintų galvodamas apie tai, kas buvo išplauta.

Va, va toks

Jei galvoje telpa, tai nedidelis. Rankų plačiai skėsti nereikia, nereikia metrų, kilometrų, kilogramų ir

Autoriaus piešinys

tonų. Užtenka pirštais parodyti ir visi jau supranta. Galima žiopčioti, bet kalbėti, šnabždėti uždrausta. Tokia piešinio tvarka. Privalai tik aiškiai parodyti. Toks arba toks. Nesvarbu kas: paukštis, žuvis, katinas, traktorius tolumoje. Va toks, koks telpa tarp rankų. Nei mažas, nei didelis, nei pačiupinėjamas. Va toks, nenuspėjamas, nors spėliojant artėjama prie reikalo, begalybė daug ko jau atkrito, ištirpo, daiktavardžių ratas siaurėja, siaurėja, va, va toks atsitrenkia į kažką ir tolsta, tolsta, vėl artėja, va, va jau čia pat, pasilenki, išsisuki, rodai kaimynui, va, va toks, sprindžio ilgumo atsitrenkė į horizontą, atšoko va, va toks.