Gyvenimas Paprūsėje siaučiant istorijos vėjams
Martyno Petraičio (Peteraičio, 1921–2015) dienoraščiai
„Šiaurės Atėnų“ 2019 m. 8 ir 9 numeriuose buvo publikuota Raugelių kaimo, Žemaičių Naumiesčio parapijos, jaunuolio Martyno 1941 m. dienoraščio pradžia (iki IV.1). Pasienio su Vokietija (su tuomet jai vėl priklausančiu Klaipėdos kraštu) – Paprūsės – gyventojai patyrė ir specifinius ką tik ištikusio sovietmečio vargus: prie pat sienos besiglaudusių ūkių savininkai buvo iškeldinti. Tokia dalia ištiko ir Martyno seserį Miną Naujokienę, visą jos šeimą. 1941 m. kovas Paprūsės gyventojus gerokai praretino – mat Vokietijai sutarus su Sovietų Sąjunga iš pastarosios leista repatrijuoti vokiečiams. Neretu atveju šią tautybę verta rašyti su kabutėmis – kaip „vokiečiai“ registruoti evangelikų liuteronų tikėjimo žmonės, galėję ir grynais lietuviais būti (šia galimybe pasinaudojo ir Naujokų šeima – tikėtina, kad tokį jų sprendimą lėmė būtent savojo ūkio Lazdunėnų kaime netektis, kampininkų padėtis).
Tolesni 1941 m. dienoraščio įrašai papildo sovietinių realijų vaizdą – ir Raugelių Peteraičiams jau buvo pranešta, kad teks kraustytis; jie paliudija ir karo pradžią – mūšių epizodus, Sovietų Sąjungą užpuolusios vokiečių armijos įsitvirtinimą ir Paprūsės kaimuose.
Redaguota minimaliai – sudėlioti kableliai, taškai, ištaisytos elementarios gramatinės klaidos.
1941.VI.1. Sekminių 1-ma diena. Važiavau į Naumiestį su dviračiu per Palendrius, norėdamas užvažiuoti pas Macą švarką pasiimti, bet turėjau palikti, norėjo pataisyt rankoves, nebuvo tinkamai įstatęs. Ir važiavau į Naumiestį su Maco Petru. Nuėjęs į miliciją atsiėmiau pasą, metriką atidavė atgal. Patsai pasas kitoniškas, su šešiais lapais, apart viršelių, ir rašyta rusiškai ir lietuviškai, o ant viršelio žodis „pasas“ užrašytas aštuoniose kalbose. Zona pažymėta 7,5 kilometro 3-čiu numeriu, kaip pirma 800 metrų 3-čiu nr. Susiejau Sergiejų Kulaginą. Pas mus buvęs [įkeldintas?] jo tėvas pasieniečiu, kartu su Sergiejum. Sergiejus dabar dirba pašte telefono-telegrafo ryšių tinkle Naumiestyje. Buvau vakare žinių.
VI.2. Sekminių 2-ji diena. Naumiestyje buvau, žegnojo [konfirmavo] vaikus parvažiavęs kunigas Kalvanas iš Tauragės. Įžegnojo 6 mergaites ir 2 berniuku. Buvau pas kelių meisterį tokiu tai reikalu. Yra taip: kad kiekvienas žmogus, skaitant vyrą nuo 18 metų iki 45 m. ir moteris nuo 18 m. iki 40 m. amžiaus, turi dirbti po (6) šešias dienas kiekvienas į metus prie kelių taisymo. Taip pat ir su arkliais po (6) šešias dienas vežti žvyro ar kita ko. Mūsų tai tik aš vienas prirašytas darbininkas, o arklys buvo ir prirašytas vienas (nes antroji kumelinga dabar su kumeliu), o kai atnešė popierį rašyta, kad 1 žmogus ir 2 arkliai, tai ir ėjau klaust, kaip daryt su ta kumele.
Buvo atvažiavęs Regelskis, švogeris Naujoko, gyvenančio į Lozerio vietą, o patys Ragelskiai dabar laikinai gyvena drauge pas Naujoką, nes vietos neturi, dėl tai tokių kliūčių negavo. Pavakare buvau dar paklausyt žinių.
VI.3. Antradienis. Nors dar šventė, bet jau važiavau prie kelio. Jau buvo ant vakar įsakyta važiuoti, bet niekas dar nevažiavo, nes Sekminių antrą dieną tai, rodos, jau negalima. Šiandie trečią tai jau menkai kas ir tešvenčia, o dabar ką bešvęsi. Žvyrą reikėjo vežti, pas kareivines Naumiesčio iš tos žvyrduobės, o pilti Naumiestis–Vainutas vieškelyje nuo antro kilometrinio, bet ne tą, per Degučius einantį vieškelį, bet aną.
Reikėjo mums privežti apie 19 kubinių metrų žvyro, nes buvo dienos pasakytos ir norma nustatyta, jei nori, gali vežti dvi tris savaites, o jei suspėji ir į dvi dienas savo normą atlikti, tai ir esi laisvas.
Šiandieną nuvežiau keturis vežimus ir anksti parvažiavau, nes buvo namo kumeliukas, reikėjo pažindyt. Buvo vežti kartu Kairio, Bitnerio, Aušros ir kitų. Pavakare buvo atėję apylinkės sekr. Jucius ir Jonas Bitinas. Jie rinko tokius tai aukavimus, buvo mažiausia 25 rub., paskui 50 rub. ir taip toliau, ir paskui galėjai dalyvauti tokioj tai lioterijoj, paskui dar kitokių tai dalykų. Jucius dar pranešė, kad nuo šeštadienio reikia pradėt lankyt naujokų kursus pas Aušrą mokykloj.
VI.4. Trečiadienis. Važiavau vėl ant kelio, važiavo drauge ir tėvas, ėjo valandą į Naumiestį, paskui gelbėjo kabyti žvyrą. Šiandie nuvežta penki vežimai. Kitų ir nebuvo, nes trečiadienis, kiti turgun važiuoja, kiti šen, kiti ten, o kiti dar važiavo fašinų – šakų iš girios, turbūt tai duobėms tas šakas. Šiandie buvo vėjas, tai dulkių bevežiant gavau, kad buvo pilnos akys, ausys ir kita, nes turgaus dieną žmonių labai daug važiavo, o dar gruzovikai sovietų išvien siuva ir siuva, tai kad kartais patenki į dulkių debesį, nėra matyt nei kas važiuoja ir tik užsimerk ir gana, o jei ne, tai gali apakti. Ir gruzovikai turėjo palengva važiuoti, nes tokiose dulkėse pradėm susidūrimas ar katastrofa įvyktų. Kad ir kumelį turėjom drauge, bet parvažiavom dar anksti, apie 5-tą val., nes arkliai išalko ir taip ką. Vakare buvo atėjusios Pūkienė su Juciene, išsinešė stalą, Jucienė nupirko kolhozinį. (Išvažiavusio Dieno.)
VI.5. Ketvirtadienis. Išvežėm mėšlų apie šešis vežimus miežiams toje pačioje bulvių dirvoje. Apariau ir rozinių bulvių dar primėtė prie šono. Ir baigiant atjojo į dirvą sovietų načelnikas, liepė zonos važiuoti akėti. Taip tropijo, kad pabaigėm, užgalio paskujas dvi vagas užariau ir važiavau. Akėjau pora valandų, nes parodė nuvažiavus tokį tarpą, kuris nebuvo akėtas, ir ties Vaičio ūkiu, ūkis palikdamas šioje pusėje. Buvo ir taip pat suarta 15 metrų pločio, kaip kad pernai namo (reiškia, Raugeliuose) gavom arti kiekvienas per savo lauką 300 metrų [prierašas virš: nuo sienos] ir 15 pločio – tai dabar pavarius 800 metrų zoną užarė čionai.
Pavakare dar numušom dvi poras pustrangių.
VI.6. Penktadienis. Važiavom šiandie su tėvu žvyro vežti. Užvežėm (6) šešis vežimus. Dar vežė Bitnerio ir Kairio.
Parvažiavus pavalgiau, atsiprausiau: nuploviau dulkes, per dieną nusėdusias, ir nuvažiavęs pas Bolsių, apkirpo plaukus. Nuvežiau jam pokelį papirosų už nukirpimą, nes kiekvieną kartą kirpdamosi veltui negali norėti. Parvažiavus sakė buvęs Tomkus ir registravęs dviračius, prirašydamas jų stovį, numerį ir kt. Aš manau, gal reikės mokesnio mokėti, kad rašė, taip juk niekam nereikia.
VI.7. Šeštadienis. Šiandie vėliai važiavom žizdro vežti. Tėvas važiavo su vežimu, o aš su dviračiu, nuvežiau Mikui dar maisto. Nuvežta (4) keturi vežimai. Šiandie vežė labai daug žmonių. Tėvas pavažiavo su vežimu namo, o aš su dviračiu važiavau per Sugintus pas Macą. Atsiėmiau švarką, lypkį dar nepasiuvęs. Pram sumokėjau už darbą (30) trisdešimt rublių. Parvažiavęs atsiprausiau, pavalgiau ir važiavau pas Aušrą (kaip buvo pranešta) į kursus. Bet nuvažiavęs iki Kūpelio sutikau Bumbulį Joną, jis buvęs nuvažiavęs, bet sako – nieko nėra, mokytojas ar į Tauragę pėsčias išėjęs, ir parvažiavom atgal namo. Vakare dar važiavau į Naumiestį paklaust pašto, formanka kelintą valandą išvažiuoja iš Naumiesčio į Tauragę. Nes motina nori važiuot į Tauragę pas gydytoją. Vakar ir šį rytą važiavęs autobusas, bet vėl nebevažiuoja dėl blogo kelio, nes gruzovikai išmušę dideles duobes. Kad pataisys kelią, gal vėl važiuos. Sunkus daiktas – be susisiekimo. Važiuoja tiktai formanka, ir tai dar iš Švėkšnos atvažiuoja.
VI.8. Sekmadienis. Anksti kėliau ir nuvežiau motiną į Naumiestį. Iš ten su paštos formanka išvažiavo į Tauragę. Reikėjo dar pora valandų laukti, nes tevažiavo nuo 9-os val. Parvažiavęs ėjau dar gulti. Po pietų važiavau vėl į Naumiestį su dviračiu. Buvo naujokų susirinkimas, kur sovietų kapitonas ir kiti kalbėjo ir aiškino, ir kas neaišku, galėjai duoti paklausimus. Paskui buvo gegužinė ir kiti šposai. Bėgo lenktynių kojas į maišus susikišęs ir taip lenktynes; tam tikro vienodo ilgio siūlius rijo, kas greičiau suris; užrištom akim bonką mušė: bonka pamauta ant kokio metro aukščio kuolo ir užrištom akim nuo bonkos pažengęs, skaičiuodamas dešimt žingsnių ir tris kart apsisukęs eiti atgal prie bonkos ir iškėlus kuolą duoti vieną kartą. Bet nei vienas nesumušė. Parvažiavom su Briedžio bernu, jį parvežiau ant dviračio.
VI.9. Pirmadienis. Važiavau pabaigt vežt žvyrą. Su arkliais Jurgis atvažiavo, o aš su dviračiu. Dar nuvežiau tris vežimus ir pripildžiau krūvas, kad būt po kubą. Krūvas po kubą reikėjo sukast stoginės formos pagal šabloną ir 3,60 metro ilgio apačią, o 2,40 viršaus ilgį. Viso reikėjo privežt mums 19 kubų. Buvau palikęs kastuvą nuo šeštadienio netyčia, bet šįryt anksti nuvažiavęs ieškojau, kur tu berasi, kas nors juo džiaugiasi. Todėl atmintis turi būt pirmoje vietoje!! Su Jasaičio Leonu nuvažiavom į miestą su dviračiais (su arkliais Jurgis buvo pavažiavęs), pasiėmiau laikraštį ir važiavom namo. Po pietų dar įsėta miežių nepilnas centneris. Nuvežiau mokytojui pas Aušrą spintą, indų ir suolą, buvo pirkęs kolhozinį. Parėjo ir motina iš Naumiesčio, parvažiavus su paštos formanka iš Tauragės nuo gydytojo.
VI.10. Antradienis. Buvau Naumiesty su dviračiu. Pirkau sąsiuvinių, rašalo ir duonos, buvo pasibengus, o motina vakar vėlai teparėjo. Buvau pas dantistę, užplombavo dantį. Po piet dar ariau ir paskui važiavau dar į kursus pas Aušrą. Ne visi dar šiandie susirinkę buvo, kiti dar vėluotai, viso buvome šiandie dar tik šeši. Todėl maža ką ir temokino. Paskui dar paprašiau mokytojo sviedinį ir pažaidėme kvadratą ir virvę išsitempę kumščiasvaidį. Saulei nusileidus visi skirstėmės, kas į namus, kas taip kur. O susirinkti [reikės] vėl ketvirtadienį.
VI.11. Trečiadienis. Motina su Jurgiu išvažiavo į Naumiestį. Nuėjęs sutaisiau kumelių žardį, buvo palaužti keli kuolai ir kit. Su tėvu piaustėm malkos. Po pietų parvažiavus, kumelei užėdus ėjau dar arti. Diena vėjuota, po pietų apsiniaukė ir pradėjo truputį lyti, bet nelijo. Nors žemė išdžiovinta trokšte trokšta lietaus ir vėjas dulkių debesis neša nuo kelių nevažiuojant. Nes kaip beveik visas mėnuo kaip lietaus nebuvo, nuo ėjimo į lauką [laukus?].
VI.12. Ketvirtadienis. Buvau išėjęs arti, bet pusvalandį paarus ėmė lyti, kad turėjau grįžti namo. Užlijo gerą būrį, [po] lietaus atsigavo ir vasarojus, ir dobilienos. Tėvas buvo išėjęs į Degučius leidimo prašyt į 800 metrų zoną, bet nedavė. Sakė, kad nueisit grauti į Raugelius, tai galėsi vežtis, bet pavieniu važiuoti neduoda. Degučiuos, sakė, jau grauna Grikšo [namus?]. Taip eis visu pasieniu graudami, tik gerąsias [trobas?], sakė, paliks. Naumiesty buvau prašyt, kad duotų medžiagos nors ant pataisymo. Vyg. [Vykd.] kom. pirmininkas sakė, kad mūsų negraus, paliekama kariuomenei, paliks dar ir daugiau. Užrašė pirmin. ant pataisymo duoti, tur būt iš kitų graunamųjų. Visas kitas nugrautas paskui parduos valsčius. 7-tą val. į kursus, viso yra antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Nuvažiavau, jau buvo keletą susirinkę, kiti iš toliau dar kur pirmą kartą atėjo per pamokas. Bet ir šiandie ne visi dar pradėjo lankyti, nors būtinai reikia eiti. Buvo trys pamokos: skaičiavimo, geografijos ir politinio lavinimo pamoka, nors viso turi būt keturios pamokos, ir rusų kalbos. Kiek blogiau, nes šis mokytojas nemoka rusų kalbos, jei atvyks iš kitur, bus gerai. Dar žaidėme iki po saulės nusileidimo, paskui skirstėmės. Lekavičius J. pasivežė sutaisyt sviedinį, nes buvo prairęs.
VI.13. Penktadienis. Šiandiena vėl saulėta graži diena. Įsėjom dar vikavižių ant pašaro arkliams, nes buvo tokia ražiena nearta iš rudens, suarėm ir įsėjom, ant pašaro vis užaugs. Numušom dar vadžias prie arimo, nes senosios jau sutrūkusios. Buvo išėję kumeliai iš žardžio, nes kitur viena viela, tai ir iškeverziojo. Supančiojom, tai gal nebeišeis.
VI.14. Šeštadienis. Apsiniaukusi ir visą dieną lietinga. Užkaliau peludės galą lentomis, nes nebuvo užkalta, nėra dar ir antroji nuo kiemo pusės užkalta, bet nuo antros pusės todėl, kad gali kas įėjęs ką išnešti. Važiavau į kursus, kol nuvažiavau, pilnai sulijau ir pėsčias jau geriau buvo [būčiau?] ne kaip su dviračiu, parvažiavęs gavau plauti, nes buvo [buvau] mulvinas visas kaip koks pabaisa.
VI.15. Sekmadienis. Važiavau rytą su dviračiu į Naumiestį, pamaldas laikė Manšas. Ant kalno žaidėm kvadratą, kumščiasvaidį ir kit. Parvažiavęs važiavau dar į Kalininkus, žadėjo būt gegužinė, bet nebuvo, tai pradėm važiavau į Naumiestį, tenai kompartijos salėje buvo šokiai, bilietai pusę rublio. Parvažiavom su Lekavičium, pavažiavus dar Kairys su Jasaičiu pasiliko. Šiandieną visą dieną apsiniaukusi, bet lyt nelijo, nors kartais pradėdavo spagnoti. Tiesa, važiuodamas į Naumiestį užvažiavau pas Macą ir atsiėmiau lypkį ir už vatos ir klejankos pridėjimą sumokėjau 7 rublius.
VI.16. Pirmadienis. Rytą dar nekėlus buvo atėjęs V. Silius, varstoto prašė paskolinti. Važiavau į malūną Degučiuos, bet neatėjo Mereckis ir pavažiavom visi namo. Pirmadieniais ir ketvirtadieniais buvo malama žmonėm, o kitomis dienomis, rodos, sovietams malė. Paskui atvažiavo Ermanas Silius ir išsivežė varstotą. Gyvena jie Paupariuos. Per visą dieną protarpiais smarkiai lijo.
VI.17. Antradienis. Po lietaus gamta pakitėjus: visur žaliuoja, stiebiasi žolė ir avižos, laiku šitas lietus dar, palyginus prieš vėlyvą sėją. Padirbau stalelį, sukalęs iš lentų, varstoto vietoje, nes, norint grėbliui vinį įkalti ar kirkotį nudrožti, nėra ant ko pasidėt. Paskui važiavau į kursus. Kursų naujokai maždaug tie: Kairys J.; Bumbulis J.; jo šiandie nebuvo. Pūkys J., jo ir nebuvo. Venskus; Stancikas J.; Tarozai, Stasys ir Vladas, broliai; Kurlinkus J.; Šedys St., pas Briedį tarnaująs; Paldavičiai, Juozas ir Bronius, broliai. Lekavičius Juoz., Tarozai, Aleksas ir Juozas, broliai. Jasaitis Leonas, jam nereikia lankyt kursų, nes paliuosiuotas nuo karinės prievolės. Davė prašymą ir paliuosavo, nes tėvas virš 70 metų. O jau kad ir 60 metų yra tėvas, jei vienas esi, atleidžia. Parvažiavo su Valiais motina iš Tauragės nuo gydytojo, buvo sekmadienio vakarą išvažiavus su Kairiu.
VI.18. Trečiadienis. Važiavo tėvas su Jurgiu į Naumiestį, vežė bulvių parduot. Parvažiavus, arkliams užėdus, važiavau į Stirbio zastavą vežti medžių iš čia pat esančios beržynės, buvo papiauti, reikėjo tik vežti, ale vežant reikėjo ir išsitraukyti. Mudu su Bumbulium atvažiavę abu po pietų padarėm po du kartu, viens antram pasigelbėdami. Vežti čia pat iš beržynės ir antrapus tvarto vertėm, gal kokį 500 metrų važiuoti. Vežė ir daugiau žmonių, bet paskui kažko juos pasiuntė į Naumiestį su vežimais, ar ko parvežt gal. Šiandie parvažiavo ir brolis Mikas atostogų. Parvažiuodamas tėvas parvežė lovą, stalą, spintelę ir kitus daiktus.
VI.19. Ketvirtadienis. Buvau rytą su dviračiu pažiūrėt malūne Degučiuos, ar mals, ar ne. Paskui važiavau su arkliu ir sumaldinau du pūru. Buvo matyt Degučiuos tarp Mackevičiaus ir klebonijos baigė sovietai budavot karoblį žvalgybai. Jų numato budavot tankiai visu pasieniu, kaip Pažaliojoj, paskui Palendriuose ir pan. Aukštis kokį 30 metrų ir įrengta viršuj trobelė, paskui įves telefoną į tą trobelę, ir sargybinis, kaip sako, bus dieną ir naktį. ►
Dar išvežėm vežimą mėšlų daržui ir suariau tris lysves sodinimui ir važiavau kursiuos. Šiandieną kursų pamokos buvo nutrauktos, nes toks atsirado naujokas, kuris prieš mokytoją priešsistengė, kalba ir pan. per pamoką, kad turėjo nebaigęs pamokas pasišalint iš klasės mokytojas. Sakė, paduosiąs kur reikia jį. Kiti paėjo namo, o mes pasilikę: aš, Kairys, Pūkys ir Briedžio bernas, lošėme kumščiasvaidį, kol aptemo.
VI.20. Penktadienis. Šiandie turėjau eit trobų graut 800 metrų zonoj. Važiavau su dviračiu. Buvo jau nugrauta Grikšo kalvio, Milerio vien troba bestovėjo. Ir Grikšienės bestovėjo vien trobelė be stogo ir be langų, durų. Tai ir ėmėm baigti ją. Ji buvus iš lentų, viduj piūvenos supiltos. Tokią, žinoma, sunkiau suplėšyt iš lentų, kaip kad iš sienojų sukrautą išardyt. Buvo ir su vežimais ir taip be vežimų žmonių. Tą trobelę pabaigus suardyt, kiti dar vinių traukėmos, kiti taip sau sėdėjo. Ir tuo tarpu atėjo Litvinovas – Degučių zastavo viršininkas ir visus pavarė, nors buvo leidžiama, ir be jų valios nė kojos į tą zoną. Dar pasakė: kada bus graunama, praneš komitetai.
Parvažiavau, dar ne visai buvo pietūs. Paskui tvarkėm tvoras kiemo, kad nors vištos neišeitų į daržą. Nes čia jau tvoros tiktai keli metrai ir tie patys išvirtę. Sodas visas be tvorų, kiemas ir taip pat visur galvijai eina kiaurai. Palyginus [pas] mus, visus trobesius supo tvoros – štakietai.
VI.21. Šeštadienis. Padirbau vartus kiemui, kad gyvuliai neitų. Paskui buvo atvažiavęs Kaniauskis iš Skiražemės, išsivežė bulvių kelis pūrus. Jis pasakojo, kad buvęs Tauragėj, o nebegavęs šnapsos, nieko. Paskui važiavau į kursus. Mokino jau rikiuotės, bet patsai mokytojas gerai nemokėdamas. Paskui lošėm kumščiasvaidį.
VI. 22. Sekmadienis. Šios dienos datą, būtent 41.VI.22, greit nepamiršim. Kas toje dienoje nusidavė. Būtent karas.
Taigi buvo taip: dar nekėlus, saulei netekėjus, girdu per miegą, lyg tai pieną separuoja, bet tikrumoj buvo vokiečių žvalgybos lėktuvas, smarkiai ūždamas. Ir pažadintas motinos, šoku iš miego – sako, jau vokiečiai muša rusus. Ir tikrai girdėt Degučiuos ir Naumiesty smarkūs, gal tai patrankų šūviai. Tuojau papliupo kulkosvydžių salvės link Degučių ir Palendrių. Kas daryt? Niekur nebėgsi, vienintelis apsisaugojimas mūriuose. Tai turėdami čia pat kelnerį prie trobos galo, per butą ir į kelnerį. Ir visi į kelnerį. O aplink tik trata kulkosvydžiai, tik trata, bet mes tik išlikome tokiam tarpe, mažai į ugnį patekdami. Nes Degučiuos šaudymasis buvo ir Palendriuose, o mes tame tarpe. Degučiuos greit nustojo, bet Palendriuose ilgai plykė. Tuojau pamatėme per kelneriaus langelį gaisrą Palendriuose: degė į Šulco vietą parėjusio Bendžiaus troba, šrapneliu padegta. Tuojau saulei patekėjus pasirodė vokiečių pėstininkai po laukus pasklidę ir traukdami link Kairio, Aušros ir vis tolyn. Užėję ant mūs kiemo, sakė išeit laukan ir pažiūrėjo kelnerin, ar nėra pasislėpusių. Po keletą valandų, kai jau galėjo būt toli nužygiavę, traukė vežimai po du, keturis ir šešis arklius sukinkyti ir raitų pėsčių paskui vežimus, su motociklais, autobusais ir kitu kuo. Pravažiuodavo tokios ilgos voros, kad tęsdavosi apie pusę kilometro. O tolyn vis buvo girdėt smarkūs šūviai patrankų ir kulkosvydžių. Po pietų buvau Palendriuose: nudegus Bendžiaus troba, vienas kaminas [likęs?] ir du jo arkliai nušauti. Pas Stirbį buvo negyvų ir sužeistų rusų. Sužeistieji ar 5 aptvarstyti buvo ir prižiūrėjo juos vokiečių kareivis.
Paskui gavom žinią, kad nušovė, kakton pataikant, Bitiną Miką iš Pažaliosios. Jiedu ėjo į Naumiestį su Marozu Zidoriu ir Naumiesty per dvarą beeinant vienas padėjo galvą. Bet šaudymosi jau nebebuvo, tai turbūt vokiečiai per šnipus ar kitaip kokius palaikė. Pas Kairį buvau, atvažiavo keleta mašinų su kareiviais nakvoti, buvo ir pas Aušrą daug suvažiavę.
VI.23. Pirmadienis. Šį rytą atsikėlus visai ramu, tik dieną girdėt kur ne kur patrankų šūviai ir skraido lėktuvai, kai kurie visai žemai, malonu žiūrėt, kad taip žemai lekia.
Atėjęs Kairys pasakojo, kad Kaunas jau vokiečių rankose ir kad jau susidarius nauja Lietuvos vyriausybė su Škirpa priešaky, paskelbė per radiją deklaraciją naujosios vyriausybės.
VI.24. Antradienis. Buvom jau Raugeliuose [savo namuose, iš kurių buvo iškelti]. Nuvežėm pora vežimų visokių rakandų. Ir parsivežėm spintą nuo Balsiaus Degučiuos, kur buvo dvi išvežę mums iš Raugelių, tai dabar vieną radom, o antroji kaži kur. Martinkus jau varėsi karves namo atgal, jis laikinai buvo pas Paičių Kalininkuose. Įdavė laišką mums, jam įdavę vokiečių kareiviai, tai buvo Minos, sesers, parašyta į Altveidę Jakštienei, iš ten tai mums pridavė. Endriulis jau ir važiavo į Raugelius, ketino dar sėti. Buvę jau ir Šliupas, Junkarys St. apžiūrėt paliktų savo ūkių.
Vis skraido lėktuvai, girdėt bildesiai ir kiti trenksmai.
VI.25. Trečiadienis. Šiandie laidojo Bitiną Miką, buvau laidotuvėse. Apgiedot buvo Timpa, parvažiavo nuo Mėgelaičio, nes Mėgelaitį šiandie ir laidojo, jis ir Naumiesty per drąsumą ir neatsargumą padėjo galvą. Parėjus iš laidotuvių man, jau buvo parėjęs Dienas Jonas. Laimingai išsprūdęs iš Laukuvos. Parsinešė baksą ir dar ryšulį, kurį tokį kelią nešti tai ne juokai. Sakė, Tauragė beveik visa sudaužyta, ale bažnyčios dar iki šiol likusios abi sveikos.
VI.26. Ketvirtadienis. Nuvežėm šiandie keturis vežimus rakandų ir avę su ėriais. Bet nakvoti dar nepalikom, važiuodami namo, į tvartą avę įvedėm, kelnerį užrakinom ir kas griebs.
Patarlė sako: kad papratimas piktesnis už prigimimą. Ir tas tiesa, greit prie vieno pripranti, o nuo kito greit atpranti. Nes nuvažiavus atgal į Raugelius, kad ir neilgai, porą mėnesių į kitą pagyvenom, o jau truputį dyvinai: keliai, kiemas, dirvos apžėlę, galima šienauti, visur tik žolė, žolė ir žolė. Nes nei vieno žmogaus koja nemyniojo, nevažiavo per tą laiką ir prižėlė. O rusai ir menkai čia eidavo, žmonėm pasikrausčius. Visi dabar po truputį kraustosi atgal, nes nei vienas nenori pasilikti iškeltoje vietoje. Šiandie jau maudžiaus pirmą kartą. Pirmiau, kad ir norėjai, nebuvo kur, nes prie Mirglono neprieisi, o kitur kur maudysies. O dabar keliai atsidarė visur, gal greit galėsim ir į Laugalius, Katyčius ir į Kalnujų malūną važiuoti.
VI.27. Penktadienis. Bulves išvežėm ir šiaudų vežimą ir dar kitų baldų – viso tris vežimus. Šiandie ir Junkarys parsikraustė su karvėm ir kiaulėm, jis buvo Didkiemy. Valius važiuodamas pas Briedį buvo užvažiavęs. Vis dar pasimatom su kaimynais, kad ir buvom išsklaidyti ir per visus pavojus ėjo.
Šias dienas smarkiai saulė kaitina. Vakare pasigirdo ant Palendrių keletą šūvių, turbūt rusus užsilikusius gaudo, nes jų keletas dar vis, sako, valkiojasi, slapstosi.
VI.28. Šeštadienis. Šiandie parvažiuojam į Raugelius su visu, su karvėm, kiaulėm ir kitais baldais, lovomis bei patalyne, tik dar kumeliai paliko. Tai pragyvenom visai maža laiko kitoj vietoj, tik du mėnesiu ir vieną dieną, nes balandžio 27 dieną parėjom į Dieno ūkį su visu, o dabar birželio 28-tą išėjom. Netikėjom taip greit sugrįžti. Mums išėjus Jonas dabar prižiūri. Šios dienos dienoraštį jau rašau Raugeliuose, savo gimtoje vietoje.
VI.29. Sekmadienis. Mažuma lietaus, iš ryto smarkiai. Maniau iš ryto važiuot į Naumiestį, bet kad lijo, tik nuo pietų važiavom su Junkariu Martynu. Jie: Junkarys M., Silius V. ir Čerkus buvo prie sienos nuėję, nes per sieną pakol kas neleidžia, ir atėjo Gudaičiai [iš anapus sienos?] pasikalbėti, ir parsinešė visą litrą spirito, nebrangus, 50 feningių litras. Tai pas mus ir ėmė užsriūbti, sako – reikia mūsų išlaisvinimą paminėti. O paskui su Martynu ir važiavom į Naumiestį. Nuėję apžiūrėjom palaidotus vokiečių karius, viso buvo keturiolika kaupų. Nudegę priemiesty keli namai, bet kitur visi sveiki. Paskui nuo Šilutės parėjo daug kariuomenės į Naumiesčio kareivines – ir pėsčių, ir raitų, ir važiuotų. Parvažiavom su Jonu Kairiu, buvau dar užvažiavęs pas Dieną, Jono, ne[buvo] namo, išėjęs į Laukuvą.
Pavakare dar buvo užėję trys vokiečių kariai: pavalgė vakarienę ir nusipirkę kiaušių išsinešė.
VI.30. Pirmadienis. Sodą iššienavau. Žolės buvo nemažai, nes nemindžiojama gerai galėjo augti. Ir nupioviau už trobos galo sklypelį dobilų. Paskui sutvarkiau virtuvėje pompą, nes keliantis buvom išgriovę, kad rusai nesudaužytų. Tai vis bereikalingas darbas rusų dėlei, nes keliantis reikėjo viską ardyt ir vežtis, o dabar parvežus vėl tvarkyk, taisyk. Kito daikto nežinai dar nei kur yra, nes vežant vienas deda tą, kitas aną, taip, kol viskas į vėžes įeina. Mažuma šiandie lijo.
Parengė Astrida Petraitytė
