KONSTANTY ILDEFONS GAŁCZYŃSKI

Laiškai su našlaite

 

Konstantas Ildefonsas Gałczyńskis (1905–1953, slapyv. Karakuliambro) – lenkų poetas, stebinantis savo žaižaruojančiu sąmoju. Gimė Varšuvoje, 1934–1936 m. gyveno Vilniuje (įamžino jį eilėse – „Elegie Wileńskie“), per Antrąjį pasaulinį karą pirmiau tapo sovietų, vėliau – vokiečių karo belaisviu. Pasibaigus karui, nuvyko į Briuselį, Paryžių, o 1946 m. grįžo į Lenkiją ir aktyviai reiškėsi spaudoje. Nors bandė išlaviruoti, valdant sovietų režimui, patyrė ideologinį puolimą. Atrinktos versti ištraukos iš knygos „Laiškai su našlaite“, išleistos Varšuvoje 1964 m., vadinamojo chruščiovinio „atšilimo“ epochoje.

Vertėja

 

Gerbiamas Pone Redaktoriau!

 

Apie visus daiktus, kurie sunkiai atsisuka

 

Prof. Bončynskis, emigracijoje tyrinėjęs išskirtinai angelologiją, dėl to įgijo malonų būdą ir vikrumą tvarkant reikalus. Prof. Bončynskis, sakau, išreiškia tokią nuomonę apie visus daiktus, kurie sunkiai atsisuka.

 

1) Dantų pastos tūtelė

 

Jeigu dangtelis nepasiduoda mūsų valiai atsukti, reikia ramiai, karta iš kartos laukti stebuklo, o gal pats atsisuks. „Dievo Gimdytojos“1 giedojimas ir aforizmų apie Sobieskį, išgelbėjusį Vakarus2 (ką reiškia Vakarai? – red. past.), sakymas nėra nepatartinas.

 

2) Marinuotų agurkėlių stiklainis

 

Jeigu – tęsia žymus lenkų angelologas prof. Bončynskis – visiškai nepajėgiame atsukti užrūdijusio užsriegto marinuotų agurkėlių (niam niam! Red.) stiklainio dangtelio, tuomet, piliečiai, nelieka nieko kita, kaip tiktai grubiai ir vulgariai plūstis, keiktis tol, kol svečiai pabūgs ir išsivaikščios. Pliusai: kalėdinei puotai išsaugoti agurkėliai ir tartum suduotas smūgis maniakiškam lenkų vaišingumui.

 

3) Lempučių išsukimas

 

Lemputei išsukti reikalinga stalo ir taburetės sistema. Taburetę užkeliame ant stalo, nuo stalo užsilipame ant taburetės, moraliai palaikomi žmonos, uošvės, dukros bei dviejų nesantuokinių vaikų, įsivaikintų užsimiršimo akimirką, šūksnių: „Atsargiai!“ Lubos – kaip netvarkingo ir demoniško gyvenimo būdo vad. jaunystėje pasekmė – pradeda kopernikiškai suktis mums virš galvos, nepaisant to, neatsukę lemputės, švelniai krintame ant grindų ir susilaužome koją. Pasyvas: koja. Aktyvas: atostogos.

N. B. Trokštamų atostogų metu gera yra kartu su ponu Pikviku, skv.3, apmąstyti žmogiškų reikalų ir skonių kintamumą.

Dėmesio! Lempučių išsukinėjimas bet kokios konfesijos bažnyčiose yra šventvagystė – žiūrėti „Asiliukas Porfirionas4, arba Šventvagių klubas“, p. 18, 68, 94, 95 ir kt.

 

4) Artūro Grotgerio5 paminklų nukėlimas

 

nuo ketaus postamentų Krokuvos vaivadijos teritorijoje.

Iš esmės nereikia jų atsukinėti, nereikia kovoti su komizmu ir Nacionaliniu muziejumi6. Jeigu iš tikrųjų prisireiktų atsukti veržles, tą darbą (slapta!) reikėtų padaryti sąžiningai, jau vien dėl moralinių nuopelnų, teikiamų darbo, – žiūrėti: Jaszcz7, „Moralė ir darbas“, „Dziennik Polski“, 290 (616). Nes melstis, piliečiai, žinote, rizikinga. Melstis ant kelių – kartais tuščia nostalgija.

Daryti. Eiti. Pritarti.

Mes norime melstis žygiuodami ir dainuodami.

Širdingai dėkoju už žuvį.

 

Jūsų Karakuliambro

hermetinis-simpatinis poetas

1946  

 

 

Gerbiamas Pone Redaktoriau!

 

Garbės egzaminas

 

Žemiau surašiau nemažai klausimų, adresuotų mūsų Skaitytojams, vildamasis, kad ne vienas iš Jų taip bus paskatintas rimtiems apmąstymams, o gal ir posūkiui vadinamajame etiniame gyvenime. Kaip sakoma: įleisk kiaulę į trobą, tai ir ant stalo užlips.

Tik viena sąlyga: į klausimus reikia atsakyti nuoširdžiai, priešingu atveju jie nepasiekia savo tikslo.

1 klausimas

 

Ar važiuodamas tramvajumi ar autobusu niekuomet nemėgini nulįsti kur į kampą, vengdamas susimokėti už bilietą?

 

2 klausimas

 

Ar mėtai pro langą nuorūkas, kai niekas nemato?

 

3 klausimas

 

Ar, būdamas svečiuose, neįsidedi papildomai cukraus, kai lieki vienas kambaryje?

 

4 klausimas

 

Ar neskaitai svetimų laiškų?

 

5 klausimas

 

Ar turtingos, bet įkyrėjusios tetulės laidotuvėse lieji krokodilo ašaras, nors iš tiesų nenustygsti iš džiaugsmo?

 

6 klausimas

 

Ar ant dovanų draugams kartais tyčia nepalieki kainų, norėdamas taip pabrėžti savo dosnumą?

 

7 klausimas

 

Ar, šeimininkams nematant, kartais nesivalai batų į brangią staltiesę ar portjerą?

 

8 klausimas

 

Ar į žmonos (vyro) klausimą, ar ją myli, melagingai atsakai „taip“, kad tik užsibaigtų Tave erzinantis pokalbis?

 

9 klausimas

 

Ar, nešiodamas dantų protezus, nemėgini įtikinti savo aplinkos žmonių, kad dantys – tikri?

 

10 klausimas

 

Ar niekados neniežtėjo rankos užrašyti porą nepadorių žodžių ant sienos viešoje vietoje?

 

11 klausimas

 

Ar pilname žmonių laukiamajame niekada nebandei prasmukti į dantisto kabinetą be eilės?

O kaip ten buvo eilėje prie bilietų kasų?

 

12 klausimas

 

Ar iš biuro, kuriame dirbi, slapčia neišsineši pieštukų, popieriaus, sąvaržėlių ir pan. daiktų?

 

13 klausimas

 

Ar niekada neapgavai jokios įstaigos?

 

14 klausimas

 

Ar važiuodamas traukiniu nešauki, kad jau visiškai nebėra vietos, net jeigu dar atsirastų vieta tai įmitusiai poniai su šešiomis mažytėmis pintinėlėmis?

 

Karakuliambro

 

1947

 

 

 

Gerbiamas Pone Redaktoriau!

 

Siaubingi vaikai8

 

I pavyzdys

 

Lygiai prieš savaitę. Epinalio gatvė 18, bt. 34. Ponų Zominskių butas. Šalta.

Močiutė Zominska – anūkei Zominskai:

– Baigiu suledėti.

Anūkė Zominska:

– Tegul močiutė padaro porą kūlvirsčių, kaipmat atšilsit.

Rezultatas: apopleksija, ištikusi močiutę nuo kūlvirsčių.

 

II pavyzdys

 

14-metis Hubertas R. išėjo iš namų ir negrįžo. Po savaitės jį surado vienos aktorės apartamentuose. Aktorė teisinosi, kad Hubertas jai padarė subrendusio žmogaus įspūdį, nes turėjo meistriškai priklijuotus ūsus ir barzdą. O juk neįmanoma, Pone Redaktoriau, kad patyrusi aktorė neišmanytų persikūnijimo subtilybių!

 

III pavyzdys

 

Žaną Diuvalį, žinomą prancūzų poetą, sentimentalų kaimo dainių, sugriebė nervinis priepuolis po to, kai būrys moksleivių nuosekliai, neapsakomai žiauriai išjuokė jo eiles ir prozą.

 

IV pavyzdys

 

Red. Tape9 vietovėje (Australija) devynmetė Margareta Loson, nepaisydama geriausio dievobaimingų tėvų pavyzdžio (tėvas – pastorius ir vietinės Antitabako lygos vadovas), meluoja nuo ryto ligi vakaro, apgaudinėja drauges ir kankina gyvūnėlius.

 

V pavyzdys

 

Niujorko akušerijos klinikoje „Stork Merry Stork“ kūdikiai neva dėl per mažų davinių pakėlė nuožmų maištą, bendromis jėgomis sumušė vyriausiąjį gydytoją ir, stipriai spaudžiant speigui išėję gatvėn, mirtinai sušalo. Be komentarų.

 

VI pavyzdys

 

Basia O., bibliotekininko, žmogaus, apskritai gerbiamo mokslo ir meno sferose, dukra, klastingai įkalbėjo savo tėvą Labdaros koncerte atlikti vadinamojo mago-iliuzionisto vaidmenį; tėvui triukai nepavyko ir aukščiau įvardintasis gavo supuvusiu obuoliu į galvą, neteko darbingumo.

 

VII pavyzdys

 

Jeronimas Božuchovskis, dešimtmetis cinikas, pareiškė persigandusiems tėvams, kad jo pasaulėžiūra – visai kitokia, pasikeitė pavardę į Kozubskį ir išsikraustė iš namų.

 

VIII pavyzdys

 

Tik Redakcijos žiniai.

 

[...]

 

 

Tokių pavyzdžių, deja, galėčiau pateikti dar ne vieną šimtą.

 

Karakuliambro

 

1947

 

1 Lenk. „Bogurodzica“ – ko gero, seniausia žinoma lenkų viduramžių religinė giesmė; pasak J. Długoszo, lenkų ir lietuvių kariuomenė „Dievo Gimdytoją“ giedojo prieš Žalgirio mūšį (visos pastabos – vertėjos).
2 Turimas omenyje Abiejų Tautų Respublikos valdovas Jonas III Sobieskis (1629–1696), savo valdymo metais kovojęs su Osmanų imperija ir sutriuškinęs priešus garsiajame 1683 m. Vienos mūšyje.
3 Nuoroda į skvairą Samuelį Pikviką, Charleso Dickenso veikėją iš „Pomirtinių Pikviko klubo užrašų“.
4 K. I. Gałczyńskio sukurtas veikėjas.
5 Arturas Grottgeris (1837–1867) – lenkų tapytojas ir grafikas; jo kūrybai būdingos romantinės, patriotinės temos.
6 K. I. Gałczyńskis čia pajuokia (šlovingos) tautos praeities kaip muziejinių eksponatų visumos traktavimą.
7 Janas Alfredas Szczepańskis (1902–1991, slapyv. Jaszcz) – literatas, publicistas, teatro ir kino kritikas.
8 Galbūt užuomina į Jeano Cocteau romaną „Les Enfants Terribles“.
9 Angl. red tape – „biurokratija“.

 

 

Iš: Konstanty Ildefons Gałczyński. Listy z fiołkiem, Warszawa: Czytelnik, 1964

Vertė Ugnė Ražinskaitė

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.