Istorijon eikit!
Iš atsinaujinusios Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos istorijų
Iš akies
Prie lankytojos prieina bibliotekininkė.
– Gal padėt?
– Ne, žinokit. Aš kitaip, aš… renkuosi iš akies…
– Tai taip. Daug kas taip: pasižiūri, kaip atrodo knyga ir… (Nė trupučio nenustebusi nueina)
Žmogus su raštu
Į biblioteką įeina žmogus su raštu. Jo kalboje girdėti akcentas.
– Sveiki, man čia turi būti galimybė paimti knygas. Turiu raštas (rodo).
– Koks raštas? (Skaito) Nieko nesuprantu.
Vyras bando dar kažką pridurti, vėl rodo raštą.
– Bet kas čia? Tikrai nieko nesuprantu. Eikit pas Nijolę… Ne, pas Jūratę.
– Kur?
– Istorijon eikit!
– ??
– Man spaudimas negali kilti, mano aukštas spaudimas, negaliu nervuotis!.. Eikit, tik eikit!
Transcendentiniai dalykai
Ateina vyras, dėvintis pilka kepure.
– Laba diena, o kur čia Mickevičiaus paminklai? Rašė, kad antram aukšte.
– Paminklai? Jūs turite galvoje… (Kurį laiką darbuotoja sutrikusi, įtemptai galvoja) Parodą? Nuotraukų parodą?
– Aaaa. Ten nuotraukos? Nu taip, kurgi čia paminklus atveš… Nu gerai.
– Tai čia reikia eiti į kitą pusę, ten paroda, pačiam gale.
– Nu aišku.
– Ar palydėti jus?
– Nesivarginkit. Aš, matot, daugiau transcendentiniais dalykais domiuosi. Mickevičius buvo… jūs gi žinot.
Nutyla, nueina prie lango. Kurį laiką stovi ir žiūri. Tada atsisėda prie staliuko. Netrukus ima šnibždėtis sau po nosim.
Iš darbuotojų kasdienybės
Kalbasi dvi bibliotekininkės apie trečią.
– Zita gi vaikščioja Trakų gatvėj, kavas geria toj kavinukėj, pyragus, šokoladus… Mačiau, kaip nusuko, kai ėjau batuosna!
Penki viename
Įeina lankytojas, sprendžiant iš balso, pusamžis vyras.
– Sveiki. Man reikia knygos apie neapykantą. (Atsikrenkščia) Tai turit ką nors?
– Tai yra penki viename: neapykanta, meilė…
– Jo, neapykanta netoli nuo meilės. Meilė ir neapykanta!.. Arba atvirkščiai…
Biznis
Prie skaityklos darbuotojos prieina darbuotoja iš periodikos skyriaus. Pasigirsta monologas.
– Skaičiau apie populiariuosius „Chanel N°5“… Yra kažkoks ES nutarimas, kur liepė 10 proc. medžiagų išimt. Bet skaičiau, kad jeigu išims, tai nebeliks to kvapo. Bus jau ne tas, atseit… Žinai, yra toks skyrius Ne maisto produktų inspekcija, kur daromi įvairūs tyrimai, kas kenksminga žmogui. Ten pažįstama dirba, sakau, tai ko jūs nerėkiat, neskelbiat viešai, kas nuodinga, kas vėžius sukelia? Sako, kad negali, nes biznis sustos… Matai, kaip čia yra!..
Intelektinė našta
– Aš per daug protinga. Man nėr su kuo šnekėtis. (Pripažįsta pagyvenusi bibliotekininkė kiek daugiau nugyvenusiam skaitytojui. Pokalbis tęsiasi)
– Keisti sapnai kažkokie dabar…
– Ir mano…
– Čia gal siunčia mums ženklus? Gal reikia mažiau skaityti?
Viena vaga
Prieinu prie skaityklos darbuotojos. Jos čia keičiasi kas porą valandų. Šioji vėl prašo kažką užpildyti.
– Atsiprašau, bet kodėl kiekviena bibliotekininkė vis kitaip prašo pildyti: ant lapelio, per kompiuterį arba visai nieko…
– O ką jūs norit visko vienodai? Kaip filologai visą gyvenimą – viena vaga!
– …
Šiandien dirba pikta*
– Kiek laiko reiktų laukti „Keturių vėjų“ mikrofilmo?
– Iki valandos.
– Kodėl tiek daug?
– Nes… šiandien dirba pikta.
– Pikta?
– Ššš, tyliau!
– Tai gal paklauskit? (Nueina paklaust)
– Sakė, mikrofilmas kitam pastate, teks palaukt.
– O tai gal galima kitą užsakytą medžiagą pirmiau atnešti?
– Mmmm… Ji pikta…
– Supratau.
Konsultacijų dienoraštis
Šnekasi dvi bibliotekininkės.
– Tai žinai ką, tu pasižymėk savo konsultacijų dienorašty, kad mane konsultavai!
– Gerai.
Nurašė Saulius Vasiliauskas
* Istorija pasiskolinta iš Mažvydo bibliotekos.
