Kaip ekonomistai „čiešino“ sociologus

 

…bet negalėjo susikalbėti, todėl sukūrė frazių žodyną

 

Ši intelektualinė meilės istorija tarp skirtingų mokslinių disciplinų amžių sandūroje JAV jau netrukus, tačiau pirmiausia pakalbėkime apie kalbą, kalbas ir tai, ką įvairūs vieši asmenys kartais nori pasakyti. Kalba, kaip žinoma, nėra tik gyvenamojo pasaulio atspindys, ji yra tai, kas aktyviai kuria ir perkuria pasaulį, esantį aplink mus. Lietuvos ir pasaulio politikoje ne vieną dešimtmetį dominuoja ekonomistinė kalba, ekonomistinis pasaulio vaizdavimas ir jo (per)kūrimas. Toliau pateikiamas sociologijos ir ekonomikos žodynas parodo, kad ekonomistiniu žodynu dažnai pasakoma ne tai, kas yra, o tai, ką norima pasakyti. Žodžiai gali ne tik išreikšti, bet ir nuslėpti. Laimei, racionalieji ekonomistai, savo viešųjų svarstymų atspirties tašku dažniausiai laikantys individą ir jo naudą, taip pat yra žmonės, patiriantys socialinių santykių teikiamų malonumų pagundas. Ekonomistai gali būti vadinami sekuliariųjų laikų žyniais, šiandien iš televizorių ar kompiuterių ekranų aiškinančiais mums įvairius dalykus, tačiau net ir jie turi savo silpnybių, kurioms paėmus viršų jų kalbėjimas tampa suprantamesnis.

1990 m. dviem Čikagos universiteto ekonomikos doktorantams Jeffrey A. Smithui (šiuo metu Viskonsino universiteto ekonomikos profesorius) ir Kermitui Danieliui (Čikagos universiteto viceprezidentas) pabodo „tūsinti“ su kitais savo disciplinos atstovais, todėl jie nusprendė pasiganyti naujose lankose. Aplenkę politologus ir antropologus, jie nusprendė susidėti su sociologais, tačiau netrukus susidūrė su rimta problema: dėl ekonomistų ir sociologų žargonus skiriančios kalbinės prarajos abiem pusėms sunkiai sekėsi susikalbėti. Taip J. A. Smithas ir K. Danielis sugalvojo parengti „Ekonomikos–sociologijos frazių žodyną“. Kaip savo tinklaraštyje „Ekonominė sociologija ir politinė ekonomija“ pažymi Ben Guriono universiteto doktorantas Olegas Komlikas, žodyne vyrauja devintojo dešimtmečio JAV sociologų žodynas, tad kai kurios frazės gali būt menkiau pažįstamas, tačiau ekonominė terminologija, rodos, nedaug pasikeitė.

Tikiuosi, kad šis žodynas jums pravers, net jei ir nesate nei sociologas, nei ekonomistas. O jeigu kuris skaitytojas norėtų sudaryti „Disciplinos X–ekonomikos žodyną“, galite pasidalinti juo su mumis.

Vertėjas

 

JEFFREY A. SMITH, KERMIT DANIEL

 

Ekonomikos–sociologijos frazių žodynas

 

Dažnai jus gali apimti nuobodulys vien nuo minties apie dar vieną naktį pas Jimmy, praleistą kalbantis vien tik su savo draugais ekonomistais. Juk net ir fakulteto kolegų vaikų istorijos galiausiai ima varginti, kai yra pasakojamos trečią ar ketvirtą kartą. Tokiu atveju gali kilti noras pamąstyti apie socialines interakcijas su vienos iš daugelio kitų universiteto disciplinų studentais. Jei pamėginsite tą daryti be pasiruošimo, greitai suprasite paklydęs iš pirmo žvilgsnio atsitiktinio žargono tankumyne, painiojantis politinio korektiškumo ar aprangos taisykles, ar bendro pobūdžio nenuovokoje.

Siekdami išvengti šios problemos, parengėme „Ekonomikos–sociologijos frazių žodyną“, jog ekonomistai galėtų priderinti savo kalbą taip, kad ji būtų suprantama sociologams. Pasirinkome sociologus, o ne politologus, nes pastarieji dažniausiai yra nemalonūs, išsekę žmonės stiklinėmis akimis, o sociologai dažnai yra linksmi ir patrauklūs. Kitaip nei antropologus, juos galima pasikviesti į vakarėlius per daug nesijaudinant dėl sidabrinių stalo indų, o jų retorika, kai ji traktuojama kaip muzikinis fonas, turi malonų, lyrišką ritmą. Kas žino, jei naudositės frazių žodynu gana stropiai, galbūt net susižadėsite su vienu iš jų.

Kad suprastumėte, kaip naudotis žodynu, pažvelkite į šį sakinį:

 

Tiems vargšams reikia daugiau pinigų.

 

Sociologijos skiltyje raskite žodį „reikia“ ir pakeiskite jį ekonominiu atitikmeniu:

 

Tie vargšai žmonės nori daugiau pinigų.

 

Juk nebuvo sunku? Kitąkart, kai norėsite pakalbinti sociologą arba, sergėk dieve, perskaityti kokį straipsnį sociologijos žurnale, turėkite žodyną kur nors po ranka ir nekils jokių sunkumų.

 

 

I skyrius: iš sociologijos į ekonomiką

 

Sociologinis terminas ar frazė                   Ekonominis terminas ar frazė

 

racionalus elgesys                                       aiškių matematinių skaičiavimų pagrindu

                                                                     priimtų sprendimo taisyklių taikymas,

                                                                     derinant jį su naudingumo funkcija, kurioje

                                                                     vienintelis argumentas yra piniginis turtas

 

reikia                                                           nori

 

skirtingos vertybinės orientacijos                             tinginystė

 

koreliuoja su                                               koreliuoja su

 

nulemia                                                       koreliuoja su

 

sukelia                                                       koreliuoja su

 

struktūrinis                                                institucinis

 

požymių dažnių lentelės                             neparametrinė regresija

 

empirinė veikla                                                         požymių dažnių lentelės

 

struktūrinė analizė                                      mažiausių kvadratų metodas

 

išsami struktūrinė analizė                           logistinė regresija

 

endogeninis                                               endogeninis

 

egzogeninis                                              endogeninis

 

padėtis miesto hierarchijoje                       kokio dydžio mieste gyveni

 

priežastiniai santykiai                                bendroji pusiausvyra

 

išnaudojimas                                               sutartis

 

diskriminacija                                            darbo užmokesčio skirtumas

 

menkai apmokamas darbas                        nenašiai dirbantys darbuotojai

 

korporacinis elitas                                      našiai dirbantys darbuotojai

 

patriarchatas (I)                                          lyčių darbo pasiskirstymas, paremtas

                                                                     technologiniais skirtumais

 

patriarchatas (II)                                         šeima

 

buržuazinis seksualinis privatizmas           monogamija

 

nenormatyvinė šeimos sąranga                  vieniša motinystė

 

socialinis kapitalas (I)                                decentralizuotas draudimas ilgalaikiuose

                                                                     santykiuose

 

socialinis kapitalas (II)                               tavo draugai

 

modelis (I)                                                  paaiškinimas

 

modelis (II)                                                 diagrama su apskritimais ir rodyklėmis

 

klasė                                                          grupė studentų

 

socialinė klasė                                             ypač draugiškų studentų grupė

 

klasinis elgesys                                            neišnaudotos galimybės gauti naudos

 

marksistas                                                   marksistas

 

socialistas                                                  marksistas

 

komunistas                                                marksistas

 

komunistiškas                                             marksistiškas

 

valdžia                                                         valstybė

 

pelno maksimizavimas                               pajamų maksimizavimas

 

pelną maksimizuojantis elgesys                 diskriminacija

 

monopolininkas                                        didelė firma

 

nedarbas                                                  laisvalaikis

 

darbo jėgos atsiskyrimas                           laisvalaikis

 

makroekonomika                                        keinsistinis pasiūlos valdymas

 

konservatyvi makroekonomika                  neoklasikinė ekonomika

 

neoklasikinė ekonomika                            ekonomika

 

marksistinė ekonomika                             sociologija

 

socializacija                                             informacijos kapitalas

 

hipersegregacija                                          hiperbolė

 

 

 

II skyrius: iš ekonomikos į sociologiją

 

Ekonominis terminas ar frazė                   Sociologinis terminas ar frazė

 

elastingumas                                               nulis

 

informaciniai kaštai                                    besikeičiantys skoniai

 

technologiniai iššūkiai                                besikeičiantys skoniai

 

santykinės kainos pokyčiai                         besikeičiantys skoniai

 

racionalus elgesys                                       nuoseklus elgesys

 

struktūrinis                                                  absurdiška matematinė abstrakcija

 

ekonomika                                                   ex post racionalizacija, skirta išlaikyti

                                                                   egzistuojančią institucinę sąrangą

 

Castro                                                          Fidelis

 

diktatorius                                                   lyderis

 

 

Vertė Karolis Dambrauskas

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.