Epitafijų ciklas VIXI
I. Epitafija naujajam rusui
Čia guli Borisas,
mano Natašą pisęs.
Nenešiojo šarvinės liemenės.
Būtų ilgiau pagyvenęs.
II. Epitafija ainiams
Man – kaput ir pūt.
Jums augt ir būt. Galbūt.
III. Skeptiko epitafija
Gimiau, miriau.
Brūkšnys tarp datų.
Kapuos geriau?
Na, ką tu, na, ką tu.
IV. Savižudžio epitafija
Škac, mirtie, škac.
Aš pats.
V. Epitafija šachidui Malikui!
1! ربكأ هللا! ربكأ هللا
Rest in pieces2 dabar.
VI. Filosofo epitafija
Mirtis – raji,
tačiau tuščia
ir netikra.
Ir kurgi ji
mane nuneš,
jei mano aš
nebuvo čia
ar nebėra?
VII. Amerikiečių budisto, mirusio turte, epitafija sūnui
Homo money sum. Da mihi nummum nunc.3
VIII. Epitafija japonų grafikui ir iliustratoriui
IX. Matematiko epitafija
Nuo pat mažų dienų mačiau
Pasaulį skendint blogyje,
Todėl rinkaus ne biologiją,
O topologiją verčiau.
X. Darbuotojų epitafija mirusiam šefui
Atleidžiam tau, kaip tu a(p)tleidai mus:
Nuo šiol gyvenimas ir tau, ir mums – ramus.
XI. Tinginio epitafija
Iš mirusiųjų keltis? Tuoj?
Gal būtų galima rytoj?
XII. Epitafija Ikarui
Pakilo (p)aukštyn.
Ištiško mirtin.
XIII. Allanui Heartui, Londono Sičio bankininkui
R. I. P. you apart,
Heartless Allan Heart.
XIV. Epitafija Vytautui Mačerniui
Šiam pasauly kūnai per trapūs,
Skeveldra – per kieta,
Ir daina, atsklidusi iš anapus,
Nutrūksta pakirsta.
XV. Stribo M. Ivaškos epitafija-kartotė
Mes šaudėm, šaudėm nuo ryto.
Lyg lapai jie krito, krito, krito.
Neliko pėdsako nė vieno, nė vieno.
Užtat riebi, riebi dabar velėna.
Duos karvutė šviežio, šviežio pieno.
XVI. Neteisnaus ir žiauraus dvylikamečio epitafija Kalėdų Seniui, kurį jis pavogtu tėvo vinčesteriu kartu su elnių kinkiniu sušaudė per Kūčias Suomijos ir Rusijos pasienyje
Švinu tave ir tavo Rudolfus pavaišinau.
Galėsi dovanas dalint Anapily.
Ir kaip išvis pakeldavai tu maišą, gaišena,
Jei net ir kulkos, bliat, nepakeli?
XVII. Septyniolikmečio spartiečio iš Lakonijos, 512 metais mirusio Ravenoje, epitafija
VIXI.
DIXI.4
XVIII. Epitafija prancūzui, netikėtai mirusiam Vilniuje
Ci-gît
La nostalgie.5
XIX. Lozoriaus epitafija
Gyvent neverta,
Geriau būt niekieno miegu.
Rymojau rūsyje – visiem laikam, –
Po vyturais pradėjęs irti,
Bet Ješua mane prikėlė. Kam?
Mokėti mokesčius ir mirti
Dar vieną kartą
Tarp šitiek svetimų vokų?
XX. Epitafija graikui aktuarijui iš Samo salos
Αναπαύσου εν ειρήνη, Νίκο.6
Υ. Γ. Bet šeimynai skolos liko.
XXI. NN epitafija visiems ir niekam
Kas buvau, tas esi.
Būsi tuo, kuo esu.
Jei esi, tai dvesi.
Toks likimas visų.
Ir jau kapo rūsy
Net žinot nežinai,
Ar šviesu, ar tamsu
Tau čia bus amžinai.
XXII. Epitafija vokiečių turistui, autobuso nutrenktam perėjoj, kai per ausinukus klausėsi Udo Jürgenso dainos Es lebe das Laster7
Nederėjo skubėt,
Reikėjo sustot.
Und jetzt ist es zu spät,
denn nun bist dutot…8
Pabaiga kitame numeryje
1 Allāhu akbar! Allāhu akbar! (Arab.)
2 Ilsėkis gabalais (angl.).
3 Om (Aum) – sanskrito skiemuo, kurį hinduistai, džainistai, budistai ir kitų indiškosios kilmės religijų ir dvasinių judėjimų atstovai laiko šventu. Homo (lot.) – žmogus, money (angl.) – pinigai, sum (lot.) – esu, (angl.) suma. Da mihi nummum nunc – duok man pinigų dabar (lot.). Visa frazė – tai iškraipyta budistinė mantra Om mani padme hum, kuri paprastai verčiama kaip „Om, brangakmenis lotoso žiede, hum“.
4 Gyvenau. Pasakiau (lot.). Skaitinės reikšmės: VIXI (V = 5; I = 1; X = 10; I = 1, iš viso 17); DIXI (D = 500; I = 1; X = 10;
I = 1, iš viso 512).
5 Čia guli nostalgija (pranc.).
6 Ilsėkis ramybėj, Niko (gr.) Υ. Γ. (υστερόγραφο) – P. S. (lot. post scriptum).
7 Tegyvuoja yda (vok.).
8 Bet dabar jau per vėlu, nes tu miręs nūnai (vok.).