Mano Tėvas
Mano tėvas labai mėgo Fransą
ir rūkė aukščiausios rūšies makedonišką tabaką
žydruose aromato debesyse
ragavo šypseną ant siaurų savo lūpų
ir tada tais tolimais laikais
kai sėdėjo palinkęs prie knygos
sakydavau: tėvas yra Sindbadas
ir kartais jam su mumis skaudu
todėl išvykdavo Ant kilimo
keturiais vėjais Per atlasus
bėgome paskui jį susikrimtę
o jis vis pasimesdavo Galų gale grįždavo
nusimesdavo kvapus pasidėdavo pusbačius
vėl raktų tarškėjimas kišenėse
ir dienos kaip lašai sunkūs lašai
ir laikas eina bet nieko nekeičia
kartą prieš šventes nukabinom užuolaidas
išėjo per stiklą ir nebegrįžo
nežinau ar prisimerkė iš gailesio
ar į mus neatsigręžė
kartą užsienietiškose iliustracijose
mačiau jo nuotrauką
dabar jis gubernatorius saloje
kur veši palmės ir liberalizmas
Vertė Žilvinas Norkūnas