Tai žinoma, kad skauda

 

KARIN BOYE

(1900–1941)

 

 

Tai žinoma, kad skauda

 

Tai žinoma, kad skauda pumpurams, kai sprogsta.

Antraip kodėl pavasaris dvejotų?

Kodėl mūs karštas ilgesys į stinglų

kartėlio blyškį susivyturiuotų?

Juk visą žiemą pumpuras tebuvo kiautas.

Tai kas ten nauja – plėšia ir sprogdina?

Tai žinoma, kad skauda pumpurams, kai sprogsta, –

ir tam, kas auga, ir kas užveria buvimą.

 

Taip, gan sunku lašams nukristi.

Jie sunkūs kaba ir iš baimės tirta,

šakelės įsitvėrę pampsta, slysta,

žemyn juos sunkis traukia, ak, kaip įsikirtę.

Sunku bijot, dvejot ir jaustis padalytam,

gelmės traukimą ir kvietimą jausti,

bet tik sėdėti vietoj ir drebėti,

sunku ir pasilikti trokšti, ir nukrist norėti.

 

Ir štai kada blogiausia, nieks negelbsti,

tarsi iš džiugesio tie pumpurai išsprogsta.

Kada nebetveria bet kokia baimė,                       

lašeliai nuo šakos spindėdami nušoksta,

pamiršta, kad bijojo to, kas nauja,

pamiršta, kaip bauginos kelio,

ir pajaučia saugumą didį tą sekundę

nurimę pasikliovime, kuris pasaulį tveria.

 

Iš švedų kalbos vertė Ieva Vasilionytė