Kirpimų rūšys

Autoriaus nuotrauka

Vilniuje pastebėjau keistų kirpimų paslaugų. Einant Kauno gatve virš galvos sužibo, sumirksėjo įspėjantis, keistas, kartu kviečiantis skaitmeninis užrašas. Pajutau, kaip nuskenuoja nematomais lazeriais galvą, įvertina plaukų ilgį, parenka žirklių aštrumą, antrankių, diržų dydį, tuo laiku spėja kelios reklaminės eilutės praslinkti siūlydamos moteriško ar vyriško kirpimo paslaugas. Svarstau, ką pasirinkti – vyrišką ar moterišką, vėlgi moterišką ar vyrišką kirpimą, apkirpimą. Vyriško kirpimo privengčiau – nežinai, gali ir kaulus aplamdyti, jeigu ausį įkirpus sumanyčiau priešintis, kandžiotis, gal ir prie kėdės pririštų, antrankiais prikaustytų. Atgrasus tas vyriškumas. Lyg kariškas, lyg policinis, tramdantis. Labiau rinkčiausi moterišką. Nepalyginama – lyg iš minčių ar tikros nelaisvės grįžus, iš priespaudos išsivadavus. Pasitiktų, užlietų gaivi moteriška švelnuma. Jautrios ir patyrusios moters kirpėjos rankos beregint iš retų plaukų suveltų, išpūstų egzotišką šukuoseną. Dailintų, nuglostytų kiekvieną pastirusį plaukytį, surastų ir mažiausią šerytį. Iškvėpintų. Įtariu, ir trūkstamus plaukus priaugintų. Likčiau sužavėtas. Moters rankos daug, labai daug sugeba (šįsyk ne apie rūstybių veiksmus): ir nuramina, ir paguodžia, ir palydi dailiausia

Autoriaus nuotrauka

šukuosena papuoštą, pakviečia sugrįžti.

Svarstymų ir abejonių beveik nelieka, kurį kirpimo būdą rinkčiausi, jei šių keistų, viliojančių ir gąsdinančių reklaminių įrašų paveiktas praverčiau kirpyklos duris. Vyriško ar moteriško kirpimo privalumai ar baisumai proporcingai susiję ir su plaukų skaičiumi. Turintiems mažai plaukų – nebaisus ir vyriškas kirpimo būdas, o su vešlesniais plaukais mieliau žaistų dailios rankos.