Eilės

 

 

 

Viskas įskaičiuota

 

susitinkame pačiose netikėčiausiose vietose

saulės spinduliai glosto pamesto švarko kišenę

kurioje glūdi visas žodžių arsenalas

 

mane apima baimė

ji įkalina kaip kokią supistą princesę babelio bokšte

užkariautos valdos nesibaigia čia

jos plečiasi

 

baimės akys didelės

kokios didelės meilės akys

tavo akys atmerkia mano sapną

lieka vienas noras iš trijų norų sąrašo

 

fontano seklumoje plakasi žuvelė

balų veidrodžiai matuojas kurorto gatvelę

raibuliuose regiu ateitį šilta šilčiau

karšta tiršto prakaito srovės

nuplukdo į negyvenamą salą

 

negaliu per daug atitolti

per daug priartėti nedrįstu

tavo kūno žemėlapiuos

įsirėžusios praeities spiralės

 

sudaužiu viskio stiklą su savo atspindžiu

geriu iki dugno už drąsą

šilta šilčiau karšta puolu į atlapus

smarkiai pasipurtęs atsiplėšiu

nuo ekskursijos po kitų žmonių gyvenimus

 

mano akys judina smėlį

rūšiuoja po smiltelę

sunkios pagirios suteikia

telekinetinių galių

sudėlioja idealią oazę

kurią suardo tavo jūros atodūsis

sąmonės masažas

ar galiu pasekti dar vieną pasaką

sublyksi auksinis žvynas

kondicionierių miražuos

 

 

Greiti ir įsiutę

 

tamsa mums tinka

ypač dera prie akių tuštumos

nežinau kur toliau reikės sukti

beprotiškas alkis

besiveržiantis pliūpsniais

suryti kelio dalelę

suryti atstumą tarp mūsų

dabar vietos visiems neužteks

teks ardytis

mus jau lenkia

lenkia prie šlapio asfalto

lenkia modeliai tokie panašūs vienas į kitą

atspindinčius veidrodžius jie yra mūsų

priešai taip nusprendė likimas

žinau kad skamba juokingai

aš tik neregys bandantis skaityti

nuorodas teksto nėra yra tik

realybė ir aš tik

apsimetu kad skaitau

apsimetu kad suprantu

apsimetu kad laukiu

nuosprendžio

galutinis verdiktas

aiškesnis už mėnesieną

kurią išvydus norisi staugti

tarsi amžinajam varikliui

tolumoje blyksi raudona

geltona

žalia

 

 

Inversijos. Sapnai

 

mano netikro brolio sužadėtinė

ateina pas mane ašarų pakalnėje ir praneša

apie jo mirtį ją lydi jo geriausias draugas

sako kad mano netikras brolis buvo labai

į mane panašus mes visai nieko apie jį

nežinome

 

mane užpuola trys vyrai

vienam jų aš perkandu gerklę tada kitas

pripažįsta kad susipainiojo kad aš

ne tas žmogus kurio jie ieško

išsiskirstome

 

vaikas ant sienos

užtepa banalų užrašą:

visi sapnai yra realybė

visa realybė yra sapnai

jis turi mano veidą lūpas akis

 

 

Transas

 

mielas demone

mes dar nebuvom susitikę

kadaise vyliausi kad niekada ir nesusitiksime

 

bet štai mano pirštai yra ant tavo lūpų

mano siela yra bergždžia

 

nekenčiu tuštumos

laukiu užsidaręs tarp keturių sienų

 

pirma siena – rūkas

antra siena – tarpeklis

trečia siena – upė

ketvirta siena – delčia

 

rūke klaidžioja ežiukas

tarpekly skraidžioja paukščiai

upėje ganosi žuvys

ar galiu bent neminėt kokia graži

šiąnakt delčia

 

man labai nepatiktų

jei visa tai pasibaigtų

 

bet visa tai pasibaigia

ir aš tiksliai net negaliu apsakyti

kas yra visa tai

 

tad atleisk kad trukdau

 

 

Nugalėtojai žaidžia čia

 

mūsų pikseliniai sapnai išsisklaidys

sukurdami naują realybę

turėsime šimtą gyvybių

kiekviena auksu žibės priešais mirtį

 

pabūk čia trumpam kol pavogsiu mašiną

galėsime lėkti kur tik panorėję

kad ir už šio žaidimo ribų

kur palmės įaugusios viena į kitą

kur juoda jūra ragauja vaivorykštinį smėlį

tik palauk kol įvykdysiu misiją

dar vieną iš begalybės

dar vieną

nesijaudink tai niekada nesibaigs

 

šie stikliniai saulėlydžiai

šis dangus pilnas gėlių

pabandykime pereiti

suvesiu kodą iškviesiu valtį

arba padarysiu taip kad daiktai

iš lėto ims skristi kai juos liesime

 

tu skrisi kai aš tave liesiu

tavo plaukų tekstūra

tavo rankų šešėliai

tavo nuliai ir mano vienetai

 

 

Biuro direktorius užsisako sau naują veidą

 

aš irgi tokio norėčiau

šioje dykumoje viskas sunykę

nieks nebelaisto augalų

nieks nebešeria driežų

visi darbuojasi prie monolito

aš išeinu į pertrauką

ir aš išeinu iš vienos tuštumos į kitą

nemanau kad galiu kur nors pasislėpti

nuo lempų saulės rimbų

net nebandau to daryti

kas belieka iššifruoti kokį nors eilėraštį

nuo piramidžių vidinių sienų

juoktis iš badaujančių Afrikos vaikų

visiška beprasmybė norisi karo

bet žūti nebėra už ką nebent

už kokią nė sudilusio skatiko nevertą idėją

nebent už ją palinksi kolega

ir panyra į kavos puodelį

šiandiena bus išburta iš tirščių