Hundertwasseris apie Hundertwasserį
Friedensreichas Regentagas Dunkelbuntas Hundertwasseris (tikr. Friedrich Stowasser, 1928–2000) – žydų kilmės austrų dailininkas ir ekoarchitektas (vėliau tapo Naujosios Zelandijos piliečiu), vienas ekscentriškiausių prieštaringai vertinamų XX a. menininkų. Savo darbais jis siekė atsigręžti į gamtą ir žmogaus prigimtį, atmetė tiesias, griežtas linijas, naudojo ryškias spalvas ir organines formas (bene garsiausias architektūrinis kūrinys – drauge su Josephu Krawina suprojektuotas Hundertwasserhaus daugiabutis Vienoje).
Čia skelbiamas tekstas skamba kaip manifestas ir perteikia menininko požiūrį į kūrybos procesą.
Hundertwasseris apie Hundertwasserį
Ko reikia žmogui, kad būtų laimingas
Progresas yra regresija ir regresija tampa progresu
Mano tapyba, tikiu, visiškai kitokia, nes
tai vegetatyvinė tapyba
Viena iš priežasčių, kodėl kiti žmonės nenori tapyti
vegetatyviškai ir nenori laikytis vegetatyvaus gyvenimo
būdo, yra ta, kad tai prasideda pernelyg nepastebimai,
čia nėra didžiulės sėkmės, jokių timpano būgnijimų, tai
auga labai lėtai ir nepastebimai, tai
neatliepia mūsų socialinės tvarkos, kuri įpareigoja
veikti neatidėliotinai iki visiško išsekimo
Norėčiau parodyti žmonėms, kaip gyventi – ir daryti
tai gana instinktyviai – tapant Rojų, kurį
kiekvienas gali turėti, tiesiog turi jį sučiupti
Rojus yra čia, tik mes jį sugriauname
Noriu parodyti, kaip iš tiesų paprasta turėti
Rojų žemėje
Ir viskas, ką mums pažadėjo religijos ir dogmos,
ir įvairios politinės mados yra nesąmonė
Taigi, žinoma, patenku į konfliktą su visuomene, kuri
viso to nesupranta
Jie mano, kad tai ekscentriškumas, tik siekis
išgarsėti, bet pamiršta, kad tai dalis
manęs, natūrali mano raiškos forma
Kodėl individas negali gyventi sau taip, kaip
gyvena gėlė
Spalvingumas, įvairovė ir skirtingumas visais atžvilgiais
yra geriau nei pilkuma, vidutiniška pilkuma
Tik tas, kuris mąsto ir gyvena kūrybiškai, išliks
dabarties pasaulyje ir už jo ribų
Tenka gyventi kaip kare, kai viskas yra racionalizuota
Žmogus turi būti atsargus
Žmogus turi galvoti nepriklausomai, turi taupyti
Žmogus neturi švaistyti aklai
Žmogus turi pasirūpinti savo apytaka
Apytaka nuo valgymo iki šikimo, nes
apytaka nuo šikimo iki valgymo yra sutrikdyta
Buvimas laimingam visiškai nepriklauso nuo buvimo turtingam
Nepriklauso nuo gamybos
Tai sunku apsakyti
Tapyba man yra durys, kurios leidžia, kai
pasiseka, atverti jas į pasaulį, labai artimą
ir sykiu labai tolimą, kur neturime galimybės patekti, kuriame dabar esame, tačiau negalime suvokti, priešingame faktų pasauliui
Mūsų paralelinis pasaulis, nuo kurio tolstame
Taip, tai ir yra Rojus, vieta, kurioje esame
įsišakniję, kuri atimta iš mūsų
nepaaiškinamos galios
Ir čia man pavyko plačiai atverti langus
Sunku paaiškinti, kaip man pavyko
Neabejotinai ne dėl jėgos, taip pat ne dėl refleksijos ir
ne dėl intelekto, ir nebūtinai dėl intuicijos,
veikiau tarsi bevaikštant sapne
Menininko darbas iš tiesų labai sudėtingas,
nes negali kilti iš jėgos, darbštumo
ar intelekto
Turiu galvoje, kad visa kita gyvenime gali būti padaroma su
energija, uolumu ir intelektu, tačiau su šiais dalykais
pasiekimai mene yra neįmanomi
Tas pats pasakytina ir apie gerumą, geras žmogus
ūmai susiduria su barjeru ir negali žengti toliau
Labai keista, argi ne, kai žmogus sudeda
viską, ką turi, stropumą, kilnumą,
ištvermę, intelektą, viską, ką žmogus gali, ir
nepajėgia nė priartėti
Kokia priežastis
Tikiu ir esu visiškai tuo įsitikinęs, štai kodėl galvoju,
kad tapyba yra religinis užsiėmimas, kad tikrasis
stimulas kyla iš anapus, iš kažko,
ko mes nežinome, neapibrėžtos galios, kuri ateina
arba neateina ir kuri vedžioja tavo ranką
Anksčiau buvo teigiama, kad egzistuoja Mūza,
neabejotinai kvaila idėja, bet susijusi su įkvėpimu
Taigi vienintelis dalykas, ką galima padaryti, tai pasiruošti,
kad tie antgamtiški impulsai – ar kaip juos
bevadintume – galėtų jus pasiekti
Tai reiškia būti pasiruošus
Tai reiškia atsisakyti valios jėgos, intelekto ir
„noro tai padaryti geriau“, kaip ir ambicijos
Norėčiau būti vadinamas vegetacijos burtininku
ar kažkuo panašiu – burtininku, pildančiu piešinį,
kol šis tampa pilnas magijos, vegetatyvinės magijos,
magiškos vegetacijos, tarsi pripildant stiklinę
vandens
Viskas yra be galo paprasta ir taip be galo
gražu
Iš: Hundertwasser. Glarus/Switzerland: Gruener Janura AG, 1973
Vertė Saulius Vasiliauskas