Godo

Kad patalpa be langų, pastebėdavai ne iš karto, bet kad kažkas ne taip, pajusdavai per kelias sekundes, todėl pirmas impulsas būdavo – bėgti. Tą, beje, ir padarė G., atslinkęs į renginį pavėlavęs, kaip visad – kažkaip keistai pasieniais, kad nereikėtų su niekuo sveikintis ir kalbėti. Išbuvo jame lygiai penkiolika minučių – autistiškas, visokiausių traumų pažeistas, XX amžiuje gimęs human being. O ji sėdėjo pirmoje eilėje, pati pasirinkusi tą vietą, ir mintyse slapčia mėgavosi G. kančia – žinojo, ką jam reiškė čia ateiti, vis dėlto jautėsi pranašesnė, nes jos diskomfortas buvo toks didelis, kad, atrodė, iš įtampos ji tuoj išsitaškys po visą žemalubę, klaustrofobišką, sterilios operacinės šviesos nutviekstą patalpą. Tokioje šviesoje visada jautiesi pažeidžiamas, kaip ką tik gimęs kūdikis, – plona, veik perregima oda, kiaurai matomu kraujagyslių tinklu ir riebiom baltom pleiskanom padengtu pulsuojančiu neužsitraukusio momenėlio rombu pakaušyje.

Ji abejingai žiūrėjo, kaip ant scenos maivosi O., – O. mėgo dėmesį ir buvo nejautri jokiems diskomforto indeksams arba bent jau meistriškai maskavosi. Visai kaip ji pati, gebanti apgauti beveik visus, išskyrus G., kuris ją seniai stebėjo ir žinojo, kad ji apsimetėlė. O. įnirtingai mostagavo rankomis, klausinėdama kažkokių klausimų D., staiga D., prieš atsakydamas, smarkiai užsikosėjo, ir ji su pasimėgavimu stebėjo, kaip jo ranka, lyg būtų atskirta nuo kūno, tarsi sulėtintame filme pamažėl artėja prie dailių, tarsi plonu grafitu išpieštų lūpų, pirštai išsiskečia ir, sekundę tapę panašūs į vėduoklę, grobuoniškai užsigniaužia lyg spyruoklė, įsukdama ir iškreipdama dailų lūpų piešinį, lyg tie gniaužtai būtų ne D. – kažkieno kito, o jis, paspringęs užspazmuotoje saujoje paskutiniu kosulio kunktelėjimu, išplečia dideles mėlynas akis, apsuptas neryškaus rusvų blakstienių piešinio, ir atsisuka į O., kuri užsimerkusi ir kvatodama tuo metu mosuoja jam prieš veidą dailiomis madoniškomis plaštakomis, lyg atitekusiomis jai iš baroko epochos protėvių. Salė irgi užsimerkė ir pradėjo kvatoti, tą akimirką G. staigiai, lyg skersvėjo gūsis, dingo už durų, o ji susiėmusi už galvos ir tarsi bandydama apsaugoti tvinkčiojantį momens rombą nuo jai už nugaros sėdinčių dar dešimties eilių su siaubu atsisuko. Kurį laiką padėrusi stebėjo, kaip kvatodamosi prasižioja ir užsičiaupia keliasdešimt burnų, kiekvienoje iš jų po keliasdešimt dantų – vienų visiškai tobulai sveikų, kitų jau išgraužinėtų juosvomis gedimo rievėmis, matė ryškiai baltas, dramblio kaulo ir spalvotas plombas (tokias deda vaikams, kad nežliumbtų), karieso kiaurymes, o nuo kvatojimo visur aplink tvyrojo vos matomas seilių purslų ūkas, ji nevalingai mostelėjo ranka tarsi norėdama jį išsklaidyti, ir tą sekundę visi nustojo kvatotis, kai kurie taip ir liko sėdėti išsižioję, jų burnose pamažėl rinkosi seilės, tekėjo pro lūpų kampučius, kiti kaip stuporo ištikti padėrusiomis akimis žiūrėjo į sceną, o kažkur tolumoje, už uždarų durų, girdėjosi, kaip koridoriumi skuta G., supistas išdavikas, mauna iš visų jėgų, dundėdamas „Ecco“ kerzais, kuriuos užtiko netyčia „Humanoje“ už tris dvim.

Jai baisiai knietėjo pažiūrėti, kas dedasi ant scenos, bet suvokė net negalinti pajudėti, ir dar blogiau – ne todėl, kad ją būtų ištikusi stuporo sustingdytos salės lemtis, o todėl, kad jos kūno nebebuvo, jis tvyrojo kaip rūkas operacinės lempomis spiegiančioje patalpoje – su keliasdešimt išžiotų burnų, jau nebekvėpuojančiu D., spazmiškai sutraukta burna ir užsimerkusia, bet vis lėčiau ir lėčiau rankom, lyg sparnais, mojuojančia O., – jos plaštakos dar gražiau atrodė rožiniame padūmavusiame rūke, lyg saulėlydyje.

●

Po renginio visi ėjo alaus į nykią landynę limpančiomis grindimis. Išsirinko staliuką netoli durų, G., atsiradęs iš kažkur taip, kaip ir dingo, strategiškai pasirinko vietą arčiau išėjimo, O. ir D. iškart sukišo nosis į meniu, galų gale vis viena visi paėmė to paties alaus.

– Ar O. neateis? – paklausė D.

– Jos ir renginy nebuvo, – gūžtelėjo pečiais O.

– Ji gi niekada neateina.

Kurį laiką G., O. ir D. sėdėjo tylėdami, po to, lyg susitarę, vienu metu gurkštelėjo alaus. Artėjo Kalėdos.