Pavyzdinis miestas 16

Tai lyg nueiti į parodą, kurios tema – melancholija, ir pradėti nevaldomai kvatotis, labiausiai prieš dėžutę su nedideliais skeletais iš dramblio kaulo, „skirtais asmeniškiems apmąstymams“.

●

Tai lyg žiūrėti į skeletų veidus ir klausti savęs, kodėl skeletai visada šitaip išsišiepę, kokia jų linksmybės priežastis, o tada suprasti, kad po veidais mes visi nuolatos taip išsišiepę.

  ●

Tai lyg be perstojo jausti tą vypsnį po veidu, netgi tada, kai verki arba kai vėlyvą naktį šalia tamsaus lango be išraiškos skaitai storą knygą; tu esi išsiviepusi, prieš savo valią, išsiviepusi tiesiai į knygą.

●

Tai lyg išeiti iš parodos apie melancholiją beveik verkiant iš juoko, įsivaizduojant tuos memento mori, miniatiūrinius skeletukus kilmingos damos pirštinėtoje rankoje, kuriuos ji sau viena pati apmąsto, slapčiomis išsišiepusi.

Vertė Laurynas Katkus

Mariaus Samavičiaus skulptūra