Pakeliui į darną su streikuojančiais mokytojais
„Transporto darbuotojų federacija ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinė sąjunga remia mokytojų reikalavimus ir skiria 1 000 Eur mokytojų streikų fondui. Visa širdimi su Jumis“, – lapkričio 30 d. skelbė socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodžiusi žinutė.
Tos pačios dienos vakarą viešojoje erdvėje pasirodė dar keletas streikuojančius mokytojus palaikančių pranešimų. Naujienų agentūra ELTA paskelbė Lietuvos mokslininkų sąjungos pranešimą, kuriuo išreikštas solidarumas su švietimo darbuotojais ir pareikalauta švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės neatidėliotino atstatydinimo: „Solidarizuojamės su reikalaujančiais konstruktyvaus dialogo protestuojančiais mokytojais ir juos palaikančiais mokinių tėvais bei kitais visuomenės atstovais. Pritariame prezidentės penktadienio pareiškimui, kad prie krizės paaštrėjimo prisidėjo švietimo ir mokslo ministrės bei kai kurių kitų atsakingų pareigūnų arogancija ir nesugebėjimas išklausyti protestuojančiųjų reikalavimų bei pasiūlymų“, – viešame kreipimesi teigė mokslininkai.
Tą pačią dieną BNS išplatino Medikų sąjūdžio kreipimąsi, kuriuo medikai išsakė savo paramą streikuojantiems mokytojams ir teigė palaikantys „švietimo sistemos darbuotojų streiką kaip protesto formą. Nes tokia protesto prieš netinkamą atstovavimą forma yra priimtina ir vykdoma daugelyje demokratinių pasaulio šalių. Džiaugiamės, kad švietimo sistemos darbuotojai, mokytojai bendrąja prasme, suteikė mums visiems šitą neįkainojamą demokratijos pamoką.“
Kiek anksčiau tą pat buvo padaręs dar vienas mokslininkų sambūris – „Paskutinis prioritetas“. Socialiniuose tinkluose išplatintame pranešime teigta: „Mūsų ir Lietuvos mokytojų problemos yra lygiai tos pačios: prastas finansavimas, ne procentais, o kartais nuo panašaus ekonominio išsivystymo ES valstybių narių atsiliekantys atlyginimai, niekinantis valdžios požiūris į patį švietimo sektorių ir jame dirbančius žmones. [...] Valdžia, užuot iš esmės sprendusi aukštojo mokslo ir švietimo problemas, bando skaldyti šių sričių profesines bendruomenes ir jas tarpusavyje priešinti. Seimo pirmininkas V. Pranckietis neseniai puikiai išreiškė valdžios požiūrį: esą mokytojai neturi teisės protestuoti, nes gauna daugiau nei universitetų docentai. [...] Mokytojams padidinti atlyginimams, pagal viešus šių dienų Vyriausybės pareiškimus, NĖRA 200 mln. eurų, mokslininkams NĖRA 80 mln., kurių reikėtų, kad docentas gautų bent jau tiek, kiek mokytojas, o dar pridėkime neegzistuojančius pažadėtus skaičius medikų atlyginimų didinimui! Tai nėra finansų trūkumo klausimas, tai yra prioritetų klausimas! Kviečiame palaikyti mokytojus!“
Jau anksčiau streikuojančius mokytojus parėmė mokiniai ir mokinių tėvai.
Tačiau tai – dar ne viskas. „Gegužės 1-osios“ profesinės sąjungos kvietimu palaikymą Lietuvos mokytojams išreiškė darbuotojų teises ginantys aktyvistai iš Rumunijos ir Lenkijos bei taip pat ne pačius geriausius laikus išgyvenantys ir šiuo metu protestuojantys Vengrijos universitetų studentai.
Tą dieną, kai buvo rašomas šis tekstas, buvo pasirodžiusi informacija, kad solidarumo pikniką prie „okupuotos“ Švietimo ir mokslo ministerijos rengė socialinių darbuotojų ir medikų asociacijos bei aktorių gildijos. Galiausiai šeštadienį naujienų portalas „15min.lt“, rašydamas apie savaitgaliui ministerijoje įsikūrusius mokytojus, teigė, kad „badauti mokytojams neteks. Sekmadienį mokytojams karštus pietus ketina parūpinti Lietuvos žemdirbiai.“
Tad greta mokytojų šiandien stovi ir, premjero Sauliaus Skvernelio žodžiais tariant, chaosą šalyje kelia: mokinių tėvai ir mokiniai, mokslininkai ir medikai, užsienio darbininkai ir studentai, kitos Lietuvos profesinės sąjungos, šalies politikai, socialiniai darbuotojai, aktoriai ir žemdirbiai – mažytė Lietuvos visuomenės kopija, kurioje nėra tik profesionalų Vyriausybės premjero ir valdančiosios partijos pirmininko.
Kaip galima skelbtis profesionalų Vyriausybe, vykdyti reformą, kalbėti apie mokytojų profesijos prestižo ir mokytojų algų kėlimą ir sulaukti… streiko? Kaip galima išdalinti „milijardą milijonui“ ir sakyti, kad biudžete nėra pinigų didesnėms mokytojų algoms? Kaip galima skelbti, kad sieki darnos, o vėliau išvadinti visus chaoso kėlėjais ir vengti susitikimo su tais, kurie primena tau tavo pažadus?
Ir visgi verta padėkoti valdžiai, kad sugebėjo šitaip nesudėtingai visus suvienyti ir kad pagaliau mes – mokytojai ir juos palaikantieji – esame pakeliui į darną.
Tik štai su šita „profesionalų“ valdžia mums ne pakeliui.
– – –
P. S. „Šiaurės Atėnai“ reiškia solidarumą su streikuojančiais mokytojais.
