Proza: smulkioji: stiklinis miltinis

Stiklinis – sako jis. Miltinis – sako ji. Stiklinis – pakartoja jis.

Miltinis – pakartoja ir ji. Stiklelis, stikliukas, stiklainis, stiklinis – sako jis.

Miltinis – sako ji. Dabar jau metalinis – priduria. O man stiklinis – sako jis.

O man dzin – sako ji. Matai, pati sakai, kad stiklinis – sako jis. Kada sakau? – klausia ji. Sakai dzin, vadinasi, stiklinis – sako jis. Koks gi jis stiklinis – sako ji. Jis Miltinis, dabar metalinis – priduria. O man stiklinis, net jeigu jis ir Miltinis, dabar metalinis – sako jis. Gerai, tebūnie stiklinis tas Miltinis, dabar metalinis – sako ji. Bet tu parodyk jį man – priduria. Prašau – sako jis. Pažvelkime visi į štai tą sieną, va ten turėjo būti Miltinis, dabar metalinis, dar ir stiklinis. Bet ten nematau jokio Miltinio, dabar metalinio, dar ir stiklinio – sako ji. Taip, nematai – sako jis. O ką matai? – perklausia jis. Matau stiklinį, bet ne Miltinį – sako ji. Teisingai matai. Tas stiklinis – ne Miltinis, o Kriukas – sako jis. Koks dar triukas? – klausia ji. Čia ir yra visas triukas, kad ant sienos ši kartą ne Miltinis, o Kriukas – sako jis. Stiklinis, Miltinis, triukas, Kriukas… Pavargau… Viešpatiejėzaumarija – sako ji. Blyn – priduria. Nori blynų? – klausia jis. Bulvinių ar miltinių? – perklausia. Džiazuoji? – klausia ji. Glassjazz. All that Glassjazz – sako jis. Glassdžyzuskraist – atsidūsta ji. Amen – išpučia jis.