Poezijos vertimai
Rafałas Fagasas (g. 1968) – Katovicuose gimęs lenkų poetas, pagal išsilavinimą ir specialybę – informatikas.
Virvė nuo kampo
Ant tos virvės nuo kampo iki vinies prie durų
(rūdys ir medis padengti lako lukštu)
kruopščiausiai iškabinėju keletą savo įsikūnijimų
išeidamas gesinu šviesą ir tada ant laiptų
pajaučiu palengvėjimą languotą ir juostuotą
laisvai nusvyra rankovė su atsegta saga
ir pagaliau visa tuštumos pilnatve kvėpuoja skylės
Išdžiūstu vienišas ant kanapinės virvės
kur pro langelį šviečia mėnuo ir bilietas kišenėje
visiškai pamirštas nežinia į kur
Kaitros židinys
Debesys yra tam, kad nutykotum
sutemos apraišką, kontrasto ryškumą,
skambesį, kuris apnuogina vidinę žmogiškąją pusę
iš negrabiai susiūtų žvėriškumo atliekų.
Tam iš tikrųjų yra tas stratogumulų
tikslo ir kilmės netikrumas.
Debesys yra tam, kad turėtume vilties
vilko inkštimui ir antilopės bėgsmui,
pasireiškiantiems lengvai, be dėmelės
žmogiškojo falšo. Tam yra toji sutema,
krintanti ant saugaus miesto
virš žibintų elektrinio piemens,
juosiančio žmogaus dominiją.
Virš stogų yra šiek tiek erdvės,
taigi ištraukiame antenų periskopus
ir su skausmu krūtinėje ieškome
stepės, dykumos, ežero, neaprėpiamybės paviršiaus.
Senolių taryba
…taigi paklausyk manęs atidžiai
tiesa, kad vis tankėjančiame prisiminimų
miške kaskart sunkiau atrasti
tinkamus žodžius, kad sakiniai pinasi
aplink kulkšnis kaip patriarcho barzda
tačiau tai ne priežastis
dar ne priežastis
nesiklausyti
…dabar mąstote vaizdiniais
mąstote greitai ir neskausmingai
(taip norėčiau numirti)
ir užuot vertinę nuomonę
jas skaičiuojate, užuot klaũsę
išklausote
…o vos iš vieno apylinkės taško
atsiveria vaizdas į vis dar žalią slėnį
tačiau jūs taškus dedate tik ant „i“
tik ant „i“
Būtent todėl nuleidžiu galvą
ir stebiu savo pėdas
sėdėdamas ant juodo fotelio
krašto
Ariadnė mezga
O kai žvaigždynų cirkas grįš vakare į Kretą
kai mums lapai pagels, pirštai pagels ir siela
Ariadnė sės megzti tūkstantakį megztinį
visaregį nertinį senoliui Tesėjui
Gijos vejasi kaip anksčiau
gija atveria labirintą
į kairę ir į mazgus ir į verpetus
iš pradžių geros akys, po to išvirkščios
paleistos timpos garsu
įtemptų lyros stygų garsu
vis naujos akys
gijos vejasi kaip anksčiau
Ir jau išsisėmė tema ir nieko daugiau neįvyks
kalavijas liks kaboti ant sienos, keliautojas jau niekur nebeis
visaregis nertinis šnekasi su pliažo smėliu
o po pažastimis jam raukšlės nuo pernelyg dažno šypsojimosi
Vertė Žilvinas Norkūnas