Odisėjo giesmė

 

Kada mano laivas priplauks prie kranto,

Drauge su manim išlips ir giesmė,

Jos anksčiau klausėsi vien tik jūra,

Ten giesmė rungėsi su sirenų šauksmu.

Joje bus girdėti vien drėgni priebalsiai,

Taip skambantys blyškiame vertime

Iš klajonių kalbos į prieplaukos kalbą:

 

Myliu tave jūros žuvėdrų riksmu užkimusiu,

Kleketavimu erelių, lekiančių į Prometėjo kepenų kvapą,

Tūkstantveidžiu jūros vėžlio tylėjimu,

Kašaloto cypsėjimu, trokštančiu būti riaumojimu,

Aštuonkojo čiuptuvų pantomima, nuo jos

Stojas piestù visos vandenžolės.

 

Myliu tave visu kūnu, iš jūros iškopusiu,

Visomis jo upėmis, Amazonės ir Misisipės intakais,

Visomis dykumomis, jos apsimeta esančios jūros,

Girdì, kaip jų smėlis išsaususioj mano gerklėj birinėja.

 

Myliu tave visa širdimi, akies vyzdžiu ir plaučiais,   

Myliu tave žemės pluta ir žvaigždėtu dangum,

Krioklių kritimu ir veiksmažodžių asmenuotėm,

Myliu tave hunų antplūdžiu Europon,

Šimtamečiu karu ir totorių-mongolų jungu,

Spartako sukilimu ir Didžiuoju tautų kraustymusi,

Aleksandro kolona ir Pizos bokštu,

Golfo srovės siekiu sušildyti Šiaurės ašigalį.

 

Myliu tave traukos dėsnio raide

Ir mirties bausmės nuosprendžiu,

Mirties bausmės amžinai krintant

Tavo bedugnian Bermudų trikampin.

 

 

Iš rusų kalbos vertė Vladas Braziūnas