Galvoje jokio adreso

 

Galvoje jokio adreso

 

Iš namo išeina lėtai. Eina tiesiai. Nuo lauko išvietės suka į kairę. Eina nosies tiesumu iki beržo, sustoja, juda į dešinę. Vanagas iš aukštybių fiksuoja trasą, perkirstą spygliuota užtvara. Priekyje stovi karvės ir žiūri. Karvių daug. Vienų akyse vyras stovi veidu į jas, kitų šonu, dar kitų pusiau šonu. Bandos akyse stovi daug vienodai apsirengusių vyrų ir sukinėja galvas. Vyro akyse karvių banda mojuoja ragais ir uodegomis. Atrodo nesaugiai. Vanagas danguje suka kairėn. Vyras klusniai žengia rekomenduojama kryptimi. Galvoje jokio adreso. Ne darbo diena. Mankština kojas ir stumia laiką. Laikas juda į ateitį. Ją pasiekęs nesustodamas juda toliau. Už nugaros įsiamžina praeitis – baubia karvės, tampydamos pilnus tešmenis. Vanagui apsisuka galva ir kūnas nuslysta ant pievos. Greitai pakyla su graužiku snape pabaidytas einančio vyro. Nosis tarp akių rodo į artėjantį namą. Keturių langų stikluose ganosi keturios karvių bandos, skrenda keturi vanagai su graužikais snapuose, pulkas vyrų eina prie durų. Suėję į namą uždaro duris ir ką susigrūdę ten veikia, nei vanagams, nei graužikams, nei karvėms žinoti neduota.

 

Karštis

 

Visoks karštis būna. Oro, sriubos, bučinio, kūno. Jei labai karšta, reikia pūsti, lįsti į šaltą vandenį, vartoti vaistus. Blogiausiu atveju reikia lįsti į šešėlį. Naktį karštis sumažėja, bet lytiškai santykiaujantiems išsilaiko aukštai pakilęs. Karšta linija skiria sėdinčius priešingose pusėse. Užlipę ant jos visi pajunta neteisybę ir labai daug kalba apie teisybę. Kai liežuviai pavargsta, nusispjauna į priešininkus ir išgeria šalto. Darbštuoliai stipresnio gėrimo taurele pasikelia temperatūrą. Pradedantiesiems galva ima suktis, o turintiems didelę patirtį reikia daug kartų ranką pakelti, kol smegenys įkaitusios išgaruoja. Pabudę įkvepia vėsų, iškvepia drungną. Jei kūnas šaltas ir nebekvėpuoja – ieškokite numesto šaukšto. Jei karštis pakils – numatoma didelė smarvė.

 

Svetimas

 

Rado auksinę monetą ir įsidėjo į kišenę. Pasukinėjo galvą, pakrapštė žemę kitoje vietoje. Kitą monetą įsidėjo ten pat. Daug monetų rado tą dieną. Pilnas kišenes prisikišo, todėl apsunkusios kelnės nusmuko ir visi suprato, kad jis svetimas. Ateivis. Vietoj kojų – vielos, vietoj užpakalio – variklis. Bet ir jis nepadėjo pabėgti, kai nuogybe pasipiktinusios davatkos nutraukė vielas, kelnes suplėšė, privatizavo kišenių turinį ir spyriais į užpakalį paleido variklį skristi, iš kur atlėkęs. Taip žemė buvo išgelbėta nuo vertingo metalo grobstymo asmeniniams ateivio tikslams tenkinti. Svetimas yra svetimas, o auksas visiems prie širdies.

 

Blondinė

 

Blondinė su dideliu užpakaliu, su atsikišusiu pilvu, ant kurio pūpso moliūgai po balta palaidine, su dideliu pirkinių maišeliu eina per gatvę ir mojuoja laisvąja ranka. Abiejose gatvės pusėse daugiabučių languose įsirėminę stovi ir sėdi vyrai. Yra ir moterų. Visi žiūri į blondinę. Ne. Vieni žiūri į užpakalį, kiti į krūtinę, treti į gatvę. Ketvirti šypsosi, penkti neturi jokios nuomonės, šešti keikia jos liežuvį, septinti giria jį prisiminę pikantiškas intymaus gyvenimo detales. Dar kiti žiūri ir mato, kad lauke nebelyja. Trumparegiai mato tik gatvėje judantį baltą. Gal tuojau nebejudės, jei išsiblaškęs vairuotojas nespės nuspausti stabdžių pedalo, blondinė su duona, batonais, su dešrelėmis, su pomidorais, agurkais, su svogūnais, su silkėmis, tualetinio popieriaus ritiniais, su viskuo paskui balandžius trumpam pakils į orą ir visam laikui nusileis ant asfalto, vairuotojui ant sąžinės. Bet tai tik paistalai. Blondinė su išvardintais nešuliais užlipa į savo butą, trenkia durimis, labai garsiai čiurlena į unitazą man virš galvos ir vandeniu atskiestą turinį nuleidžia kanalizacijos vamzdžiais žemyn.

 

 

Ratai

 

Musė suka, suka, suka ratus po lempa, kol galva apsisuka. Tada nutupia ir ilsisi. Visai kaip moteris. Kasinėjasi galvą, valosi, dažosi, puošiasi, o jei sutrukdo, piktai zyzdama puola sukinėti ramybės išsiilgusio vyro galvą, suka, suka ir suka ratus po kambarį. Galvoje susisuka lizdą mintis suka. Rusų kalbos žodis – kalė. Musės lyties tapatybės nustatymo klausimas labai keblus. Užpakalį kraipo vienodai patelės ir patinai. Gamta yra gamta. Visokių pasitaiko. Galvą ir ratus sukinėjantis juodas taškas didina įtampą, provokuoja pakelti ranką prieš Dievo kūrinį. Žinoma, gali suteikti ir malonių akimirkų, kai pavargęs prapuola ir ilsisi po stalu. Tuomet kaimynė viršuje pradeda plaktuku daužyti karbonadą, o kitas kaimynas įjungia parketo šlifavimo agregatą. Kai baigia darbus, musė apsuka atsisveikinimo ratą, nutupia ant lango stiklo, pasipuošia ir palieka ant jo lūpų dažų pėdsaką. Rankšluostis irgi su raudonu taškeliu. Toks gyvenimas. Nieko nepadarysi. Už ramybę reikia kovoti, bet danguje maurojantiems Portugalijos naikintuvams neįsakysi. Neįsakysi ir žoliapjovės vairuotojui kieme, todėl vyras vakare užsimerkia, išsijungia ir visą naktį būna ramus.

 

Kažkas

 

Pakilo nuo žemės. Kybo ore. Nusileisti nepavyksta. Noras nepadeda. Į šonus judėti galima. Suka į kairę. Kažkas lieka dešinėje. Pasuka galvą į dešinę. Kažkas peršoka į kairę. Sukinėja galvą. Kažkas slepiasi užpakalyje. Kažkas nepagaunamas. Bando panaudoti veidrodžius. Kažkas matosi, bet negali suprasti kas. Kažkas be atvaizdo, be formos, be spalvos, be kvapo. Kažkas nesuvokiama. Jaučia už nugaros judantį orą. Angelas sargas vėdina sparnais? Turbūt ir jam karšta. Karštį galima jausti, patikrinti termometru. Katinas apačioje apeina gėlynų šešėlius. Irgi ieško kažko. Gal suras. Gėlynuose visko pilna. Gali būti kažkas, kas neturi vardo. Bevardis kažkas. Kažko visuomet trūksta. Visame kame kažko, ko negali suprasti, apstu. Kažkas kalba už lango. Kažkokia mašina kažkur važiuoja, kažką veža. Garsai leidžia suprasti, kad tai ne arkliai, o mašinos, tik neaišku, kokios markės. Parkeris brazda ir palieka iš kažkur išlendančias žodžių virtines. Kam tai­? Kažkam, kas bevardis. Šiandien vėl kažkaip dieną prastums. Kažką padarys. Kažkodėl negali nieko nedaryti. Kažkas nutiks ir į vakarą diena įgaus formą, kurią už kelių dienų užmirš. Atiteks kažkam, kas vadinasi užmarštis. Nors ji turi kažkokią žodinę formą. Didelę, lyg begalinių matavimų maišas, bedugnė, iš kurios šią akimirką kyšo galva. Lyg neaiškus raštas. Atidžiai ją sekdamas gali atrinkti prasmes. O kitam tai tik rebusai ir keverzonės. Po jais pakištos prasmės. Jų kodai, paslaptys suprantamos tik kažkam.

 

Narcizas

 

Nosis juoda, ūsai balti, akys rudos, galva balta, ausys ligi krūtinės juodos, marškiniai balti, kelnės juodos, uodega balta su juodu užriestu antgaliu, trys kojinės baltos, ketvirta purvo spalvos. Tursena šaligatviu ir mėgaujasi atspindžiais balose. Prie žemių krūvos sustoja. Uosto. Patikrinęs pakelia purvo spalvos užpakalinę ir dairosi. Saugu. Darbine letena užkasa atliekas šlapiom žemėm. Priekyje didžiulė bala. Rodo jai liežuvį, dantis. Lyg ir šypsosi. Atsigėręs brenda į vandenį, skalbia kojines ir dviem šuoliais nusiplauna už užtvaro su užrašu DUJOS STOP DUJOS STOP.

 

Instruktažas poilsiautojams

 

Juros periodo atodanga prie buvusio Papartynės malūno ruda. Dviejų šimtų milijonų metų senumo kriauklių liekanos labai stebina. Labiau negu lydeka Ventoje po tiltu. Labiau nei spjūvio į vandenį apkvailinti šapaliukai, bet mažiau už garsų POKŠT vandenyje, kuris nutraukia šlapimo čiurkšlę paupyje. Išgąstis, netikėtumas ir nuostaba yra artimai susiję. Kaip širdžiai, gerklei meilus alaus butelio šūvis. Šaltas alus karštą vasaros dieną sukelia malonumo bangą. Ji greitai pripildo pūslę ir gamta pradeda šaukti. Pakrūmėje tyliai švilpaujant reikia laikytis toliau nuo Ventos ir vengti kontaktų su bebrais. Bebras gali išgąsdinti, gali užpulti. Papartynės bebrai uodegos smūgiais į vandenį baido alų pilstančius poilsiautojus. Dantų kontakto su žmonėmis vengia. Informaciniame skyde šalia namelio su duryse išpjauta širdimi liudininkai nupiešė čia gyvenusius dinozaurus. Jie stebina mažiausiai. Milijonus metų dergė Ventos pakrantes, todėl atodanga ir ruda, o namelis su širdimi duryse poilsiautojams pastatytas, kad su dinozaurais nesimaišytų.

 

Visai kaip gyvenime

 

Jis nusileido iš dangaus, apžergė arklį, apkabino ją per liemenį iš už nugaros ir visi trys pakilo aukštyn. Po kelių minučių arklys žvengdamas nukrito ant žemės tiesiai į savo žarnyno turiniu pažymėtą vietą. Nustatyta, kad buvo gerai šertas. Pagrobėjas nereikalavo jokios išpirkos. Po kelių dienų civilinės metrikacijos biure įvyko vestuvės. Pagrobtoji laisva valia pakeitė seną pavardę. Jaunieji išėjo į lauką, susikibę už rankų pakilo į dangų ir nuskrido nežinia kur. Gaila arklio. Po kurio laiko jaunoji parėjo namo. Ant galvos jai stirksojo ragai, o akyse spindėjo ašaros. Ji nekalbėjo. Liko nebylė. Ir rašyti nebemokėjo. O buvo garsi rašytoja. Dabar tik mykė. Medikai niekuo negalėjo pagelbėti. Uždaryta palatoje ragais daužė sienas ir gausiai liejo ašaras, kol vieną dieną nusilaužė vieną ragą, o kitą dieną kitą. Atgavo kalbos dovaną ir vėl pradėjo rašyti knygą apie sparnuotus baltus arklius, kurie labai gražūs, seksualūs, aukštai kyla, žemai krenta, greitai juda ir t. t. Visai kaip gyvenime. Išleista knyga atvėrė skaitytojų pinigines ir ji nusipirko naują baltą arklį.

 

Pinigai

 

Einantys pinigų pasisemti daug žada. Pasisėmę ištirpsta. Kaip ir jų pažadai. Kaip maišomi pinigai. Kaip cukrus arbatoje. Kas taupo, tas turi. Daug pinigų turintys gyvena už aukštų mūrinių, metalinių, betoninių, spygliuotų tvorų ir mėgaujasi gausa. Mažai turintys tvorai nesukrapšto, džiaugiasi laisve pinigus rinkti ir tirpdyti bet kur po saule. Dideli pinigai uždirbami galva, o menki rankomis. Pinigus žarstyti smagu, bet be perstojo juos reikia ir semti. Prakaitas bėga ir semiant, ir tirpdant. Prarasdamas skysčius, žmogus alina organizmą, kol padeda šaukštą. Tada pinigai nebetirpsta, nes nebėra kas juos maišo.