Refleksijos

Middle-aged woman in the middle of nowhere, sankryžoje prie Gerosios Vilties, išnyra su gladiole priešais mane.

– DAINININKAS, JŪS GI DAINUODAVOTE TEN POEZIJAS, – tarsi tiesdama gladiolę į mane, šypsosi tarsi man, tarsi ne man.

– Aš?.. – kandu meduolį iš IKI, jame kiek per daug pridėtinio cukraus ir vanilino. – Ne, ne aš.

– A, labai panašus toks, nu sėkmės.

Išsiskiriam: middle-aged woman kaip iš Roko maršo laikų in the middle of nowhere, su vintažiniais saulės akiniais (jų stikluose atsispindi išsipildęs laikas), su gladiole rankoje likusi blaškytis triukšmingoje arterijoje; aš 36-ą savo vasarą su vaniliniu meduoliu (jame kiek per daug pridėtinio cukraus), su išklaipytais akiniais in the middle of nowhere, dar laukiantis savojo laiko, vis dar stringantis. 

●

Naujamiesčio baras X – universali erdvė, jungianti menų loftų hipsterišką švelnumą su senųjų alaus barų atmosfera; tikslinė auditorija – bokalus aplink masyvų medinį stalą kilnojantys ir dartų strėlytes svaidantys barų somnambulai, kurie nužvelgia tave su egzistenciniu dafuq pacanas??? Atėjau–pamačiau–išnykau, nesulaukęs savojo eksperimentinio džiazo, savojo meno. Lyg ne iš Krasnūchos būčiau plaukęs, lyg senojo „Suokalbio“ neatminčiau. Kompozitorių sąjungos salėje visgi viskas kiek nuosaikiau (čia jau influencinu).