Dink

 

Fassbinderio filmai yra kiaulystė

(aš dabar žaidžiu šachmatais

stengiuosi, kad tu prapultum)

dink………………………….

 

dink dink dink dink dink

 

(kaip aš tave išties malonybiškai

vadinau – nepamenu)

 

nebuvo, sakau, aš viską sukūriau

mat. Dinki, pranyki…

 

asfaltu šliaužia šeškas. Pamuštas mužikėlis.

 

Praėjusią, kažkurią vasarą –

tarpai? Kokie tarpai

gyvenant drauge

 

(oru skrieja vazonas,

matyt, mėtų –

DABAR taip ramu).

 

Vasarą kaip ši

(blet, ar tu gali normaliai pasakyti)

– jos gale išėjome

 

aš kitur – tu verkti.

Mainėmės, rainos katės

(BLET – čia netinka –

perrrrrrr ekssspressyvu)

 

aš greitai radau kitur

tu alpai, paskui aš alpau

 

dink

dinkit, dinkit, dink

ŠEŠĖLI

 

dar kitą vasarą gyvenome

kituos namuos

už dviejų namų

(reiktų įterpti kokį gyvūnėlį,

armoniką

tea

t

rą

ir trečią ir ketvirtą eilę parteryje)

aš su savo puse

už tavęs (jis toks mužikas)

 

o kas tu? Kodėl tu nepranyksti?

TU?

Išeik – išėjau.

(Ar čia lyrika)

 

aš tyliu, pamirštu

niežti pirštai rašyti –

DINK, bet jau švelniai.

 

Pavargę bėgikai

naktį laiko

ryšį.

 

Jau visai ramu

(DINK, dink din…)

– atsisuku.

ŠVIESA, Rudens šviesa.

 

Kvailys Fassbinderis.

Įterpkime pieštuko drožtuką

labiau supainioti kontūrams.

 

PRIE, prie sienos

Vilniuje, na kas gi

šaukia – dink dink dink

din… (ji artėja rudeniu)

aš bandau atsakyti

(((()()()())

ar dabar pačiam sekasi

skaidriau, skalsiau

savo gyvuolius

ir savo apsuptis kurti

 

Vertė Deividas Preišegalavičius