Eilės

 

Viešpats ežerų žarų

 

Eilėraščius man nendrės šnara 

Dainas man žeria ežerai

Dangaus palangėje svajonių guotą gena
Baltąsias eldijas – glosningieji peitviai

Ir keršas Viešpats žaižaruojančiais žaibais
Gelmes bedugnes švelniai tardo
Bet prasitart lig galo jis užkardo
Tik vis pažirsta sauliarodžiais žviliais

Tad leiski, Žodi neišžodžiamasai,
Šiuo žeberkluojančiu žadu
Tave bent jau įžodint Viešpatimi
Ežerų žarų

 

 

 

Saulė marių delnuos

 

Kai Saulė auksarūbė
Panyra į Žilvino valdas
Išbrėkšta Vakarinė
Pro žėrinčias dangaus erčias

Nužengia gintraakė dievė
Ištirpsta į siūbuotojas marias
Atplaukia Žilvinas karalius
Pakinkęs meduvarves bangas

Tą auksą, kurs gintarais pažyra
Į santėmingąsias gelmes
Jis visažinis skiria
Žuvėjui, tinklaujančiam sakmes

Ir paliestasis žalčiu regi
Kaip skliautas pjūva mėnuliu
Nujausdamas jis lobius vagia
Žvaigždės jam pieną neša
                     iš dausų

Dangaus valdovė auksaspindė
Palikus rūbus jūržolių loviuos
Juoda, nuoga, žemčiūgais padabinta
Išplaukia iš baltos putos

Atskleidžia deivė savo šventą gamą
Sparnuotos žuvys kiautuos gema
Žeberklu vandenė Moja užsimoja
Ir parneša laivus namolio

Kas Saulę auksarūbę
Į marių delnus panardins
Tam siela visados
Tartum beribė jūra oš 

 

 

 

Eldijon žvaigždėton

 

Susupk mane
Sapnų drobulėn
Liūliuok beribėj
Miego jūroj
Nuščiuvusioj tyloj

Lizdan paklėtą
Lai beržo šakos liaunos
Švelniai mėto
Ir glosto
Siūruojančiom kasom
Spurgėtom
 
Ne tai lopšin
O eldijon žvaigždėton
Paleisk mane
Nakties upe salvėti
Tegu linguoja
Laumių audos užkerėtos

Nardink versmėn
Tyron gelmėn
Godžiuos almėti
Su kiekvienu lašu
Iš naujo
Prasidėti

Jūržaliam danguj
Ant sambrėkšmų
Man noris
Pagulėti
Šventa Naktie
Leiski man
Tuštumoj
Nors mažumėlę
Pailsėti

 

 

 

Bunda versmės

 

Saulės ašara raskilės delne
Pievos pyja sidabro rasa
Žlėjos klostėm ateis valanda
Užliūliuos laukus Raskrita

Užkils mėnuo žemčiūgų sparnais
Tekės žvaigždės pieno takais
Ir tamsiais dangaus gelmenais
Salės upė nešina aitvarais

Vilkdujoj atsimerks šuliniai
Jų dugne suboluos du ragai
Jais virps gijon liauni želmenai
Sužydės lelija skaisčiai raudonai

Dalgio ašmeniu žliaugia naktis
Jos paslėpsniuos švyti ugnis
Bunda versmės pro ryto duris
Saulės ašarą neša širdis