Užrašai iš dienoraščių
Meilė. Pradinė būklė. Meilė – socialinis reiškinys, t. y. ten, kur blėsta socialiniai rezonatoriai, meilė gęsta; ten, kur šie rezonatoriai sukuriami kultūrinės klasės pastangomis, meilė pasiekia tolstojiškus užmojus ir „taikos“1 mastus. Mūsų laikmetis – pereinamasis. Meilės nėra ir ji nyksta. Seksualumas – šiandienos fantomas! Erotika – atgyvena. Ateities meilė draugui – giminystė, meilė – kaip tarp kandžių!
Šiandieniniai vyrų ir moterų santykiai paradoksalūs ir beverčiai visomis savo apraiškomis! Dėl to, kad jie takūs! Jie nepastovūs! Tai ateities prasidėjimo fazė.
●
Štai ant gretimo suoliuko sėdi kvaiša storu paltu ir skaito „Literatūros istoriją“. Demonstratyviai pieštuku brauko tekstą. Kvaiša!
●
Pernelyg dažnai greta išskirtinės figūros, nuostabios krūtinės ir puikių kojų tenka matyti storžievišką, proletarišką marmūzę. Darosi taip apmaudu.
●
Gerbiu tik jaunas, tvirtas, putlias moteris. Į visus kitus žmonijos atstovus žvelgiu įtariai.
●
[…] Moteris pažįstu geriau nei bet kas kitas ir galiu pasakyti, kaip kuri nors apsirengusi moteris atrodo nuoga. [...]
●
[…] Mėsos Aleksandras Ivanovičius2 nevalgo ir moterų nemyli. Nors kartais myli. Rodos, netgi dažnokai myli.
Bet moterys, kurias myli Aleksandras Ivanovičius, man negražios, todėl, sakykime, tai net ne moterys. [...]
●
[...] Kai žmogus sako: „Man nuobodu“, čia visuomet slypi seksualinės problemos.
Moteris, kuri niekuo nekvepia, atgrasi. Moteris, nuo kurios dvelkia genitalijų kvapu, – maloni. Ji jaudina.
Moteriai nederėtų per dažnai praustis, idant nenuplautų lytinių organų kvapo; kuo josios šakumo dvelksmas stipresnis, tuo geriau. Žinoma, moteris turi būti atidi, kad jos tarpkojis nepradėtų dvokti šlapimu.
●
Kliaudamasis protu noriu tapti genijumi, bet atsiduodamas jausmams noriu būti nuogas putlių moterų apsuptyje, moterų, nuo kurių dvelkia stipriu genitalijų kvapu, ir trokštu, kad šios moterys patirtų susijaudinimą žvelgdamos į mane.
●
Kai du žmonės žaidžia šachmatais, man visada atrodo, kad jie vienas kitą mulkina. Juolab jei žaidžiama iš pinigų. Apskritai žaidimas iš pinigų man atgrasus. Draudžiu žaisti man matant.
Kortuotojus bausčiau mirtimi. Tai pats teisingiausias kovos su azartiniais žaidimais būdas.
Užuot žaidę kortomis, jie geriau susirinktų ir vienas kitam paskaitytų moralų. Kitais atvejais moralai nuobodūs. Įdomiau merginti moteris.
Moterys visuomet mane domino. Mane visuomet jaudino moterų kojos, ypač aukščiau kelių.
Daugelis mano moteris esant ydingomis būtybėmis. Bet tik ne aš! Priešingai, netgi laikau jas kažin kuo labai patraukliomis.
Putli, jauna moteris! Kuo ji smerktina? Viskas jai gerai.
Visai kitas reikalas – vaikai. Sakoma, kad jie nekalti. O aš manau, kad jie galbūt ir nekalti, bet klaikiai bjaurūs, ypač kai šokinėja. Visada dingstu iš ten, kur esama vaikų. Ir Leonidas Saveljevičius3 nekenčia vaikų. Tai aš jam įskiepijau tokį požiūrį.
Apskritai, tai, ką kalba Leonidas Saveljevičius, kažkada anksčiau esu sakęs aš. Ir ne tik Leonidas Saveljevičius. Visi džiaugiasi nugvelbę mano minčių atplaišų. Man tai net kelia juoką. Antai vakar pas mane užsuko Oleinikovas ir pasakė, kad visiškai nebesusigaudo gyvenimo verpetuose. Daviau jam kažkokių patarimų ir išlydėjau. Ir mane paliko laimingą ir pats išėjo pakilios nuotaikos. Žmonės tikisi iš manęs palaikymo, kartoja manuosius žodžius, žavisi mano poelgiais, bet pinigų nemoka. Kvailiai! Neškite man daugiau pinigų, ir jūs pamatysite, koks aš būsiu laimingas.
1 Originale žodis (rus. мировых) rašomas su kabutėmis. Galima dvejopa interpretacija dėl žodžio мир reikšmės – „pasaulis“ ir „taika“. Turint omeny, kad prieš tai Charmsas mini Levą Tolstojų, greičiausiai minty turima būtent taikos mastai – kaip aliuzija į žymiausią pastarojo rašytojo kūrinį „Karas ir taika“ (čia ir toliau – vert. past.).
2 Autoriaus kolega poetas, dramaturgas Aleksandras Vedenskis.
3 Rašytojas, filosofas, poetas Leonidas Lipavskis.
Eilės
Pirtis
Pirtis – šlykšti vieta.
Pirtyje žmogus vaikštinėja nuogas.
O būti nuogas žmogus nemoka.
Pirtyje jam nėra kada apie tai pagalvoti.
Jam reikia plaušine trinti savąjį pilvą
ir muiluoti pažastis.
Visur pliki kulnai
ir šlapi plaukai.
Pirtyje dvokia šlapimu,
vantos talžo nelygią odą.
Šutvė su muiluotu vandeniu –
visi jiems pavydi.
Nuogi žmonės grumiasi kojomis,
stengiasi kulnu užvažiuoti kaimynui per žandikaulį.
Pirtyje žmonės begėdžiai ir niekas nesistengia būti gražus.
Čia viskas prieš akis:
ir nukaręs pilvas,
ir kreivos kojos.
Ir žmonės bėgioja susilenkę,
manydami, kad taip pridera.
Ne veltui kažkada buvo manoma, kad pirtys –
tai blogųjų jėgų šventyklos.
Nemėgstu visuomeninių vietų,
kur vyrai ir moterys atskirai.
Net tramvajai kur kas malonesni nei pirtys.
1934 m. kovo 13 d.
Proza
Gerai:
Mocartas,
plačiakaulės moterys,
krūtiningos moterys,
jaunos, tvirtos,
žvalios, itin sultingos moterys,
mėsa, pienas,
humoras,
paprasta, patogi suknelė, pabrėžianti
figūros stiprumą.
Blogai:
Čaikovskis, Skriabinas,
smulkių kaulų moterys,
plokščiakrūtės, stilingos, liesos, miklios,
gležnos, dargi demoniškos moterys,
aštrūs patiekalai su actu,
nuotaika,
madinga suknelė, papuošta mažyčiais niekučiais, su pretenzija į prabangą.
●
Vienas drūtas žmogus sugalvojo būdą, kaip sulieknėti. Ir sulyso. Prie jo pradėjo kibti ponios, klausinėdamos, kaip jam pavyko pasiekti tokių rezultatų. Suplonėjęs žmogelis ponioms atsakydavo, kad vyrai lieknėja tiesiog akyse, o damos – ne, neva moterys turi būti apkūnios. Ir jis buvo visiškai teisus.
Iš: Даниил Иванович Хармс. О женщинах и о себе: дневниковые записи, стихи, проза. Москва: Альта-принт, 2006
Vertė Vitalijus Gailius
