Padėkos diena, 2006-ieji
Bruklinas pernelyg šaltas šiąnakt,
o visi mano draugai trejų metų atstumu.
Mama sakė, kad galiu būti
kuo panorėjęs, tačiau pasirinkau gyventi.
Ant seno rausvo smiltakmenio prieangio
blyksteli cigaretė, paskui užgęsta.
Prieinu prie jos: tyla
pagaląstas skustuvas.
Jo dūmų išraižyta skruostų linija.
Burna, kuria grįžtu
į šį miestą. Nepažįstamasis, juntamas
aidas, štai mano ranka, pripildyta
lengvo lyg našlės ašaros kraujo. Aš pasiruošęs.
Aš pasiruošęs būti kiekvienu gyvūnu,
kurį tu palieki.
Vertė Aistis Žekevičius