Eilės
Tylus užkeikimas Šventaragio slėnyje
Dangun andangon1, vandenie!
Garman pragaran, ugnie!
Žemyna, Molyna,
Čiulbuolis, Aukštuolis,
Ugnies marška, pelenų guolis.
Lai ežerai keliauja Dausomis,
Šventi vardai jų tepalieka su mumis.
Grimzduoliai miestai teišsikalie akmenyje:
Iškilsim! Ne šioje, tai kitoje ateityje.
Teataskamba Būdragaidis šventaregis,
Širdis jo – varpas, kurs dugne prasmegęs.
Akmuo, akman, ak, mynė akmenyne,
Keliavęs ir pelkyne, ir smėlyne.
Ak, mėlis, raudonumas, akmenėlis,
Prasivėdinanti ugnis, skrajūnas smėlis.
Kai pasibaigs ruduo – teateinie žiema,
Te laimę maino raudos, Saulę – sutema.
Dangun andangon, vandenie!
Garman pragaran, ugnie!
Swieczpuńscynis2,
Šventpaukštinis,
Pelėdaakis žiburinis.
Tebūna dainos ten, kur vėjų pynės,
O dienos – ten, kur kris šviesa Tėvynės!
Jei vakaras arti – tegul; ryte geriau neklysti,
Gaidgystė naktį bus, o dieną – pranašystė.
Ten šventgirė ir senkelis, pelkėtoji žinyčia,
Ten kurmiai katakombose, tenais žalčiai bažnyčioje.
Lai Nemunas – į Kuršmares, į Nemuną – Neris,
Lai pempė vaikšto pievoje, o girioje – žvėris.
Kur bus pavasaris, tesistiebia želmuo,
Ir teganie piemuo – kur tyvuliuos vanduo,
Ir tebūnie telkšmuo – kur geltonuos ruduo.
Jei žergti – žirgas, arti – tai arklys,
Į lopšį – kūdikis, į speigą – šviesulys.
Dangun andangon, vandenie!
Garman pragaran, ugnie!
Prapuolenis, Daugiaradis,
Rickoyott3-Romuva,
Vilniaus Šventaragis.
Kur kyli – ten viršus, kur leidies – apačia,
Lai vakaruos bus Kuršas, o rytuose – Nalšia,
Lai šiaurėj sėliai bus, o pietuose – Jotvingija,
Te rūkas gimsta upėje, o laimė – kelio vingyje.
Sakmė – iš lūpų, o į ausį – vėjas, gandas,
Te užburtieji palengvėjimą suranda.
Svaigina lai sapnai ir smilkalai – sakai,
Tebus palaiminti vaikų ir sentėvių laikai.
Jei kaminas – dievopi, tai krosnis – prisiglausti;
O balsas – kaip regėjimas, o aidas – skliautagaustis!
Dangun andangon, vandenie!
Garman pragaran, ugnie!
2016.III.4, Vilnius (ties Rasomis)
Deltuvos šventvietės žynio testamentas
Kunigaikščio pilys aukštos,
Šventykla ir lapuotynas –
Velnio sėklų, laimės paukščių.
Pamario skaidrus viržynas,
Dievo žaizdras jau ataušęs –
Prietemų, delčios Rambynas.
Ir Medvėgalio pakaušis,
Nekrokultas, pažinimas,
Šventpaukštinis virš Alaušo.
Ir iš kur taip viskas imas?!
Saulė teka virš Užpalių –
Langus varsto Rozalimas.
Išsipert pirty lig valiai,
Išsisunkt, ugnim paskleisti
Pranašystę savo šaliai!
Kas man nuodas – tau bus vaistas,
Rangos vija pinavija,
Bus iškęsta, bus atleista.
Kernavė ugnies nebijo,
Lokio kapo pjedestalas
Ąžuolijos vaizdinijoj.
Mindaugo karingei4 galas:
Zuikis perbėgo skersai –
Neatšauktas ritualas.
Staugia vilkas pratisai,
Toks akustinis peizažas:
Skuodas, Plungė, Zarasai.
Broli, dideli ir mažas!
Tave šlaksto iš aukštai
Dausų laivo ekipažas.
Dievo mantijos kraštai
Skrodžia gerklę, verias akys,
Neša, kur šventi kraštai.
Liūdnos sutemų plaštakės
Gena liūtį, uraganą,
Daužos viesulas patrakęs.
Varno broli, broli mano!
Mes atmušim šitą griūtį,
Šitą nykų karavaną!
Jiems nebūti, tau – tik būti,
Smenga chtoniškas pelkynas,
Aušros nuveja slogutį.
Žvilga žalčio aukso žvynas,
Parymok, jei pailsai –
Kamaraitėj žalias vynas.
Klampūs prietemų balsai,
Girgždančios, snieguotos šnekos,
Žuvys, šunes, debesai.
Jau akivaras atakęs,
Atpustytas laumių stalas,
Lobio vietoj mirga žvakės.
Prakeiksmui bedvasiam galas –
Dievo laimintų akių
Apšlakstytas arealas.
Saulės kloniu ištakiu
Jau atrieda Vaivos juosta –
Šaukis jos, kaip aš šaukiu!
Prišvartuok į saugų uostą
Savo užkerėtą dvasią –
Be nakties diena pajuosta.
Prišvartuosi, susirasi
Seno aukuro krapylą,
Pelenų žemėtą masę.
Dūmų giesmės nenutyla:
Išbarstytos erdvėje –
Sušauktos atgal vaidilos.
Atsistok ties praraja –
Tas žynys ir būsi tu –
Pliūptels šviesuliai srove.
Stos tauta šventu ratu –
Laimink Lietuvos vardu.
2017.IV.4, Jotvingija
(autobuse iš Paryžiaus, ties Balstoge ir Suvalkais)
Kam kokia dalia – dievų valia
Gemalas gẽma – mitologema.
Gaisai gaudžia, ūžia – vainelė, krivužė.
Pilėnas pilietis – į širdį ietis.
Rakštis rakinėja – dantukų fėja.
Plynaukštė plyti – antilopei vyti.
Kupolės kuplios – gėlėtos suknios.
Dainos ir dienos – pumpurai, rugienos.
Karaliui kariauti – rugiagėles pjauti.
Kunigas kunigaikštis – aidėti aikštėj.
Melsti mylėti – rusiška ruletė.
Kiek prūsų dar likę – myle swente panike5.
Kiek latvių dar yra – Ziemassvētku vakarā6.
Eg koyte poyte – nykoyte pênega doyte7.
Atakusios akys – elnias devyniaragis.
Žvirblelis žvarbsta – varguolis vargsta.
Linguoja lingutis – mėnesienos pjūtys.
Nei puolęs, nei kėlęs – žvitrus Siūbuoklėlis.
Naujasis ponas – tetragramatonas.
Turėti tarną – gaudyti varnas.
Upokšnis upena – dantimis kalena.
Upelis upėja – laumė skalbėja.
Vesti iš kelio – paklydus ugnelė.
Vesti be tikslo – žaltys, žaltvykslė.
Alumi alsuoja – supintos kojos.
Trenktis svetur – Excalibur.
Saulelė saujoj – tik kaulai jaujoj.
2015.IX.19, Vilnius, Antakalnis
1 Thawe nuson kas thu asse andangon (prūs.) – „Tėve mūsų, kuris esi danguje“, iš pirmojo prūsų katekizmo (1545).
2 Motiejaus Strijkovskio minimas (1582) lietuvių ir žemaičių dievas.
3 Legendinio prūsų valdovo Videvučio ir krivių krivaičio Brutenio įkurta šventovė Rickoyott, Rikojotas (Simonas Grunau, 1529).
4 Žodis iš 1849 m. Zarasų apylinkėse užrašytos sutartinės. „Karingė“ – karas.
5 Ohow mey myle swente panike – „O mano mieloji šventoji ugnele“ (prūs.).
6 Vakaras prieš Kalėdas; Kūčios (lat.).
7 Norite gerti – nenorite pinigo mokėti (prūs.); Bazelio epigrama, pirmasis žinomas baltiškas tekstas.
Dovilės bagdonaitės piešinys
