Albatrosas
Dažnai jūreiviai nuoboduliui nuvaikyti
Prigaudo albatrosų, paukščių milžinų, –
Tingių bendrakeleivių, kurie laivą lydi
Ilgoj kelionėje virš jūros gelmenų.
Ir kai ant denio stojas paukštis nugalėtas,
Žydrynės viešpats, susigėdęs, nerangus,
Jis savo baltus, didžiulius sparnus iš lėto
Tarsi nuleistus irklus velka per vargus.
Koks nerangus dabar erdvių keleivis tapo!
Laikysena, graži kadais, – dabar šlykšti!
Vieni jūreiviai kiša pypkę jam į snapą,
O šleivą eigastį pamėgdžioja kiti!
Poetas panašus į debesų karalių,
Kurs sklando audroje, paniekinęs šaulius,
Bet, žemėn ištremtas, jis vaikščioti negali
Ir milžino sparnais tik linksmina kvailius.
Vertė Lanis Breilis