* * *

Šis tekstas, rastas rašomojoje mašinėlėje Jameso Tateʼo (1943–2015) namuose netrukus po jo mirties, laikomas paskutiniu šio amerikiečių poeto eilėraščiu.

Sėdėjau prie savo darbo stalo ir mąsčiau, ką gi nuveikiau šiais metais. Laimėjau dešrainių valgymo varžybas Rod Ailande. Ne, nelaimėjau. Pajuokavau. Tapau rankų lenkimo čempionu Portlande, Meino valstijoje. Melas. Pietų Brazilijoje sugavau didžiausią boa smauglį. Sapnuose. Surenčiau visose Jungtinėse Valstijoje didžiausią namą iš degtukų. Tai bent! Pagavau vilką už uodegos. Mm! Vedžiau Monako princesę. Ar patikėsit? Nusiritau nuo Everesto kalno. Ajajai! Vėl į jį įsiropščiau. Varginantis reikalas. Knarkimas. Pasiekiau knapsėjimo ir knarkimo krėsle rekordą. Pabusk! Pasiekiau plaukimo vonioje rekordą Miestpalaikyje, Nebraskoje. Anotacija. Skaičiau balandžio parašytą knygą. Puikumėlis! Miegojau savo krėsle dieną naktį ištisas 30 parų. Ak! Visus metus kasdien suvalgydavau po sūrainį. Daugiau nebenorėsiu to daryti. Kai mazgojau indus, į plaštaką krimstelėjo upėtakis, tačiau nepagavau jo. Perskridau savo gimtąjį miestą, bet nieko nepažinau. Štai koks jis senas. Gatvėje mane sustabdė policininkas ir atsiprašė. Jis ieškojo žmogaus, be galo panašaus į mane ir tokiu pat vardu. Ar gali taip būt?

Vertė Andrius Patiomkinas