Eilės
1.
popiet
aš būnu prie lango
ir nieko neveikiu
tik šiaip veizinėju į nupjautą liepą
veizinėju į visokius pašalius
aplink tą buvusią liepą
užuolaidos jau tokios nusenusios
kaip drapanos
skylėti jųjų tinkleliai
apgula tamsiais
šešėliais mano pečius, rankas ir kaklą
tuomet
saulė atmeta savo sruogas
sukrenta jos ant nuraudusio
kilimo ornamento
žybteli jo raštai
lyg tąkart
kai bažnyčioje vaikis tarp lelijų
ritinėjo pritūpęs margą kiaušinį
ant vėsios katedros žemės
kol jo tėvo tatuiruota ranka
vis stukseno į save ir stukseno
o kita buvo ant to vaikio galvos
kurioje taip gražiai pynėsi saulė
nedrąsiai ir aš viena ranka
tik šiaip veizinėdama į tuos pašalius
į save stuksenu, stuksenu
vis tikiuosi, kad kaimynai nebus paskambinę
žaliajam Petrui
ar folklorinėms feministėms
Živilės Spūdytės piešinys
2.
minu šiaudus
nebesimato nei vežimo krašto
tik žybteli tėvo šakė
motinos šakė
lėtai linguojam pavakary
per gandrinėjamą lauką
niūniuojam kas sau
tykiai čirškia svirpliai
saulė baigia arti dangų
jau saularausiais ritasi debesys
kažkur pakalne lyg į trobą
atrodo, suvirs tuoj visi
patikrinu greit kelnių kišenę
barška dar kelios godos
mieloji gegule, mieloji
kada iškukuosi man dainą
geguže, brangioji
ar tu kada nors iškukuosi man dainą
apie namus
3.
Man patinka šveisti, valyti, tvarkyti
Blizginti, plauti ir šluoti.
Stebėti purslotas mano dienas,
Prabėgančias pro
Indus, dujinę, dukofkę,
Veidrodžius, vonią.
Tualetą ir kriauklę.
Man patinka
Putojančiais pirštais paimti
Kempinę ir trinti savo
Krūtis, pečius, sėdmenis, pėdas.
Vėliau nublizginti virtuvės langus,
Išbalinti užuolaidas,
Saliono kilimus iššveisti.
Galop –
Putojančiame trobos peizaže
Sumerkti į vazoną
Raudonas jurginų galvas.
Klausytis tyliai radijo,
Sėdėti ant minkštos kėdės
Prie ąžuolinio stalo,
Niūniuoti niekus, galvoti tik
Apie šį bei tą
Ir tyliai sau žiūrėti, kaip keičiasi
Naktinė mano pamaina.
Kaip putomis migla aptraukia sodą,
Už jo palikusi pilkšvus, putojančius
Savo pilvus išvertusius žolynus.
Garuojančiuose gluosnių dušuose
Besimylinčius ajerus su viksvomis.
4.
Verksmingais kovo krūmynais
Muzikuoja skiauterėta pankelio galva.
Užgautas spindulio pankas –
Išrąžo visas bundančio krūmyno šakas
Ir liejasi mumijos murzelė,
Ja teka saulyno gija.
Vis gaudo punktyrus zenitas.
Spragsi, dejuoja raiste.
Susėda pankeliai ant suolo
Ir ryškinasi –
ZOOM…
ZOOM…
ZOOM…
O tai, biče, žie, pala,
Čia auskarai ar
Lašeliai nuo krūmų
Suverti į tave?
5.
kaip žirniai iš ankšties pabirę
riedame
į šnabždantį, šnarantį
kviečių lauką
nuskini man vieną
sakydamas
rugpjūti
patikrink dantimis
ar jau pakankamai
kietas
