Apokalipsės
apokalipsė nr. 1
jau dvi savaitės
man rodos, kad tuojau įvyks
apokalipsė.
aš sėdžiu ir laukiu.
kartoju visiems sutiktiems
norėdama perspėti –
niekas netiki.
sako, gerk savo vaistus
arba mažiau skaityk philipą k. dicką
daugiau pasivaikščiok grynam ore
pakalbėk su psichiatru.
aš nenoriu kalbėti su psichiatru
nes žinau
jog apokalipsė
jau teka
mažos mergaitės venose
kurios tuoj sprogs
tuomet –
aš pasiduosiu
ir mane užplūs
fantastiški regėjimai
tartaras ir kosminiai ūkai.
aš esu –
senovės romoje
laukiu kada pagaliau
visi susinaikinsime
tačiau mirusieji tyliai miega
niekas neprisikelia
o aš –
prabundu savo kambary
ir aplink –
vien tyla.
apokalipsė nr. 2
man siunčiami ženklai.
užrašai ant kojų
byloja –
kiekvienas rytas yra
nauja
apokalipsė.
kiekvienas rytas yra
mažas pragaras
per kurį
privalai žengti
virsdamas
mažu žvėriūkščiu
po stiklo gaubtu
iltiniais dantimis
bandančiais prasigraužt
į tikrovę.
apokalipsė nr. 3
praėjo trys nerimo dienos.
nieko neįvyko.
vakar kambaryje mačiau storą žiurkę.
vakar kambaryje vaikščiojau ratais bandydama ją pagauti.
šiandien man viskas aišku –
nebuvo jokios žiurkės.