Iš rašytojų atsakymų kritikams knygų pristatymo vakarais

 

– Į kurį mikrofoną kalbėt?

– Šito visi klausia.

– Kažką supainiojot.

– Teisingai pastebėjot. Ir ką?

– Toj knygoj gal dar yra vienas du tekstai, dėl kurių ne gėda.

– Daug metų tuo nebeužsiimu.

– Na… tai… koks klausimas buvo?

– Ne, man vienodai rodo.

– Siuntu, kai kritikai mane iškraipo.

– Aš viską meluoju. Viską!

– Man nerūpi.

– Nieko nerašau apie moteris. Ne.

– Man rūpi kalbėt apie moters padėtį šiuolaikinėje visuomenėje!

– Gal geriau paskaitysiu.

– Dar vieną. Linksmą!! Galiu?

– Jeigu jam taip atrodo, taip ir yra.

– Neturiu mėgstamiausių.

– Norėtųsi tik gražius skaityt, nes čia visokių prirašiau.

– Šitas gražus, bet su keiksmažodžiu.

– Ne, man kaip tik patinka klišės. Gražios kaip raudoni bateliai.

– Nemoku kalbėt nieko.

– Jei nebūčiau poetas… Būčiau!

– Tai žinoma, kad turiu planų.

– Ar yra dar vandens?

– Dėl manęs tai jau galim baigti.

– Dar galima vieną trumpą pabaigai?

– Tai kodėl jūs čia mane pakvietėt?..

 

Įformino Saulius Vasiliauskas