Nerekomenduojami skaitiniai
Eliotas Weinbergeris (g. 1949) – vienas įdomiausių šiuolaikinių JAV rašytojų ir eseistų. Jis taip pat yra žinomas politikos komentatorius, įvairių poezijos vertimų antologijų sudarytojas, vertėjas iš ispanų ir kinų kalbų.
Jo esė yra neįprastos, net avangardinės, šiek tiek primenančios Borgeso metafikciją ir taip jo mėgstamus įvairių dalykų sąrašus. Jis žaidžia su visu globalios kultūros lobynu, eksperimentuoja su esė forma. Ši jo esė – tikrai egzistavusių rašytojų parašytų knygų santraukos.
Thomas W. Benson, Charles S. Wolfe, „Besisukanti akis“ (1920)
Beprotnamį vizituojantis psichiatras aptinka ten savo seną draugą profesorių Melmaną, šis pareiškia esąs neteisėtai uždarytas į pamišėlių namus vien dėl to, kad įsimylėjo venerietę. Melmanas Andų kalnuose buvo sukonstravęs gigantišką teleskopą gyvybei Veneroje stebėti. Tęsdamas planetos tyrinėjimus, jis pamatė dailią venerietę, ją įsimylėjo ir ėmė stebėti.
Harry S. Tedrow, „Keistas susitikimas“ (1901)
Vietinėje užkandinėje dirbanti padavėja atskleidžia pasakotojui, kad į miestą atvyko marsietė. Ji prisistato panele Dora Volf ir yra žmonių institucijas tyrinėjančios komandos narė. Ją ypač domina paštas.
Ray Cummings, „Minčių mergina“ (1920)
Gajus Beitsas nuo vaikystės palaiko telepatinį ryšį su mergina, gyvenančia Dar Nesugalvotų Dalykų karalystėje. Tame pasaulyje egzistuoja visi dar šiame pasaulyje neišrasti dalykai. Kai jie išrandami čia, pranyksta tenai. Pasitelkęs į pagalbą Tomą Edisoną, Gajus tikisi nukeliauti į kitą pasaulį ir parsigabenti merginą.
F. Dickberry, „Londono audra“ (1904)
Jaunasis lordas Somervilis atsibudęs neberanda drabužių. Tiesą sakant, drabužiai pradingo visoje Anglijoje. Praėjus pirmajam sąmyšiui, žmonės toliau gyvena nuogi. Jie išmoksta geriau rūpintis savo kūnais ir tampa sveikesni. Išnyksta išoriniais apdarais ir atributais žymėti klasių skirtumai. Kadangi policija taip pat niekuo nebeišsiskiria, kiekvienas žmogus pats imasi policijos vaidmens ir nusikaltimai išnyksta. Somervilis ir jo sužadėtinė nusprendžia gyventi nesusituokę. Klesti menai. Žmonės pastato milžiniškus Laimės rūmus.
Edgar Fawcett, „Solarionas“ (1889)
Švelnusis Deitonas ir labai gerai apie save galvojantis Stafordas yra įsimylėję Seliją Efingem. Stafordas pavagia mirštančio Strasbūro profesoriaus Kloco, tyrinėjusio smegenų stimuliavimą elektra, darbus. Jis ima eksperimentuoti su šuniuku – šis tampa itin protingu ir nuovokiu kalbančiu šunimi Solarionu. Stafordas, baimindamasis, kad Selija paspruks su Deitonu, padovanoja jai Solarioną, kad šis ją šnipinėtų ir viską praneštų jam, tačiau Solarionas įsimyli Seliją ir jį išduoda. Stafordas nugalabija Solarioną, o Deitonas ir Selija susituokia.
Ewan Agnew, „Jupiterio šukuosena“ (1924)
Nuobodulio kamuojama moderni mergina Patricija Dikens sutinka dailų, bet nykų vyrą, šis pasirodo esąs Jupiterio oro pajėgų karininkas, atvykęs rinkti informacijos apie Žemę. Ji išskrenda su juo į Jupiterį, bet ten jai taip pat nuobodu kaip ir Žemėje. Vis dėlto Jupiterio moterys ima mėgdžioti Patricijos trumpai kirptų plaukų šukuoseną ir ši tampa naujausiu mados klyksmu.
George W. Draper, „Japonijos paslaptis“ (1906)
Japonų kilmės amerikiečių mokslininkas Takasuma išranda mašiną, paverčiančią žmones nematomais. Jo bičiulis Fauleris netyčia įžengia į mašinos veikimo spindulį. Tapęs nematomas, Fauleris pasijunta labai nelaimingas, o ir ponia Fauler nėra tuo patenkinta. Takasuma pažada pataisyti padėtį, tačiau pradingsta. Galų gale Fauleris suranda jį Japonijoje, kur mokslininkas kuria nematomus kareivius, kovosiančius Rusijos–Japonijos kare. Takasuma atsiprašo palikęs draugą nelaimėje, bet pasiteisina, kad tauta už draugą svarbiau.
S. B. H. Hurst, „Antrasis nuopuolis“ (1920)
Indijos okultistai bando užgrobti pasaulį, pasitelkę masinę hipnozę. Kur tik jie nuvyksta, ten žmonės patiki esą avys. Jie praranda atmintį, nusiplėšia drabužius ir bando ėsti žolę. Didžioji dalis žmonijos išmiršta badu.
Tod Robbins, „Sveiki ir saugūs“ (1918)
XX a. šeštasis dešimtmetis – jaunuoliai įjunkę į sukimąsi: apsiavę elektrinėmis šlepetėmis, jie sukasi apie savo ašį, kol apsvaigsta galva ir netenkama sąmonės. Tuo metu giliai po Centrinio parko zoologijos sodu esančiuose rūsiuose slapčiomis susitikinėja Amerikos milijonierių susivienijimas. Pavargę nuo menininkų ir rašytojų pajuokos, jie rengia sąmokslą išžudyti visus vadinamuosius Niujorko genijus. Jų pirmąja auka tampa eiles rašantis policininkas.
William Livingston Alden, „Purpurinė mirtis“ (1895)
Bakteriologijos profesorius Šmitas tiki, kad ekonominė lygybė pasiekiama ne žudant kapitalistus, nes vienus lengvai pakeičia kiti, o išnaikinant milijonus darbininkų – taip atsirastų darbo jėgos trūkumas ir pakiltų atlyginimai. Todėl jis sukuria mirtiną marą, Purpurinę mirtį, bet pats miršta anksčiau, nei spėja paleisti šią ligą į pasaulį.
B. F. Cresswell, „Psichinis eksperimentas“ (1887)
Markas Darelas negali apsispręsti, kurią seserį iš dviejų vesti. Viena iš jų graži, bet neprotinga, o kita – protinga, bet nedaili. Jo draugas mokslininkas Ernestas Maršalas yra išradęs būdą, kaip perkelti asmenybę, ir pasiūlo paeksperimentuoti su seserimis. Eksperimentas pavyksta, bet jo sukurta ypatinga sesuo – protinga ir graži – atstumia Marką ir nusprendžia paskirti gyvenimą entomologijai. Markas veda nebegražią ir neprotingą seserį.
William Hawley Smith, „Steigėjai: romanas be moters“ (1904)
Verslo magnatai planuoja pakreipti pasaulio ašį ir sukelti nekilnojamojo turto bumą Antarktidoje. O tai pasiekti jie ketina iššovę iš šimto tūkstančių Nebraskoje esančių patrankų.
Živilė Spūdytė. Juodas rytas. 2017
Ronald Arbuthnott, „Kitomis akimis“ (1926)
Du lotynų kalbos mokslininkai, anglas ir vokietis, užkietėję varžovai, tuo pat metu išleidžia viena kitai visiškai prieštaraujančias poeto Persijaus biografijas. Italų mokslininkas parašo straipsnį, kuriame neabejotinai įrodoma, kad anglas buvo teisus, bet prasideda Pirmasis pasaulinis karas ir anglas nebeturi jokių galimybių sužinoti, ar vokietis pripažino savo pralaimėjimą. Vokietis žūsta kare. Po daugybės metų anglas vis dar trokšta sužinoti, ar jo triumfas buvo kada nors pripažintas. Padedamas mediumo, jis susisiekia su vokiečio dvasia, bet iš ano pasaulio iškviestas jo varžovas teigia neprisimenantis jokio Persijaus.
Donovan Bayley, „Vyras, sutikęs save“ (1919)
Ričardas Pentonas nukrenta nuo laiptų ir atsiskiria nuo pasąmoninio savęs – šis įgyja neūžaugos formą. Netekęs savo dalies, Pentonas susitraukia ir tampa tokiu pačiu identišku neūžauga. Jie ginčijasi. Neūžauga Pentonas uždaužo pasąmonės neūžaugą mirtinai ir vėl atgauna sau įprastą ūgį. Laimė, ponia Penton visą tą laiką buvo išvykusi. Kai ji sugrįžta, viskas vėl yra, kaip buvę.
Herbert Clock, Eric Boetzel, „Šviesa danguje“ (1929)
Visą gyvenimą neįvardintas pasakotojas vis pastebėdavo gražią moterį, kuri dingdavo, vos jam priartėjus. Galų gale jie susitinka po karo Paryžiuje. Jie šoka. Ji įduria jam užnuodytu žiedu. Jis atsibunda didžiuliame požeminiame mieste, kuriame gyvena nuo ispanų užkariavimo pabėgę actekai, sužinoję nemirtingumo paslaptį. Ta moteris yra Montesumos dukra. Ji paaiškina, kad jie esą stebėję pasakotoją nuo pat jo gimimo, nes jis yra tiesioginis Korteso palikuonis. Paaukoję jį dievui Teskatlipokai, jie ketina atsikariauti Meksiką.
Harold E. Scarborough, „Nemirtingieji“ (1924)
Su Pasteru dirbęs daktaras Brusilovas atranda, kad senėjimą sukelia bacila, šią jis pavadina Senectutis brusilovis. Jis ketina pagaminti nuo jos vakciną ir ją išplatinti. Tačiau stebuklingą vaistą reklamuojančią jo paskaitą nutraukia jau du tūkstančius metų po pasaulį klajojantis Amžinasis Žydas – jis papasakoja susirinkusiesiems, kaip apgailėtina ir bloga būti nemirtingam.
Rombo Poole, „Ranka iš gelmės“ (1924)
Saimonas Gleizas per nelaimingą atsitikimą neteko rankos ir šiuo metu jį gydo daktaras Vitbis. Dabar Saimonas elgiasi keistai – tai staiga susiriečia, tai atsitiesia. Iš jo bigės kažkas ima augti, o jo galva keičia formą. Daktaras Vitbis, turėdamas omenyje regeneracinius žemesniųjų gyvybės formų sugebėjimus, suleido Saimonui omaro ekstrakto ir Saimonas virsta omaru.
Samuel Hopkins Adams, „Skrajojanti mirtis“ (1902)
Atostogaudamas Montauke, daktaras Ričardas Koulsonas netikėtai susiduria su keletu tariamai neįmanomų žmogžudysčių. Jis padaro išvadą, kad dėl kai kurių iš jų kaltas pamišęs peilių svaidytojas iš cirko. Tačiau kitų mirčių jis niekaip negali paaiškinti, kol paplūdimio smėlyje aptinka keistus pėdsakus. Pasirodo, kad po žemės drebėjimo iš požeminio urvo ištrūko pteranodonas – priešistorinis skraidantis roplys.
George Allan England, „Neapykantos eliksyras“ (1911)
Nepagydomai sergantis Granvilis Denisonas skuba į daktaro Paganio, vadinamo Il Vecchio (Seniu) prancūzišką vilą, nes daktaras išrado gyvybės eliksyrą. Denisonas tą eliksyrą pavagia. Jis pasveiksta, bet supranta, kad nepaliaujamai jaunėja. Jis įsimyli Il Vecchio dukterėčią, bet netrukus tampa jai per jaunas. Naršydamas po vilą, jis aptinka, kad mokslininkas savo eksperimentams nužudė daugybę žmonių. Jis prisiekia atkeršyti, bet turi nužudyti Il Vecchio anksčiau, nei pats pavirs kūdikiu.
Edmond Hamilton, „Matmens teroras“ (1928)
Heronas ilsisi Baterijos parke ir staiga visi Niujorko pastatai sugriūva, pasiglemždami gyvybių. Žemėje dingo visas plienas ir geležis. O kaltas dėl to kvailas jaunas mokslininkas Harlanas Grehemas, kuris užmezgė ryšį su paralelinės Visatos gyventojais. Laikydamasis jų pateiktų instrukcijų, jis sukuria kanalą tarp jų ir mūsų pasaulių. Kanalu į mūsų pasaulį paplūsta didžiulių tarakonų srautas.
E. E. Kellet, „Miego slėpinys“, (1900)
Mokslininko Adolfuso Dž. Volensio morfometras atskleidė, kad miegas – tam tikra energijos rūšis ir jos ištekliai yra riboti. Taigi, jei vienas asmuo kietai miega, kitą tuo metu kamuoja nemiga. Volensis susirūpina dėl gresiančio Žemės gyventojų pertekliaus: per daug miegančių žmonių sukels nemigos epidemiją.
T. S. Stirbling, „Jėzus Čikagoje“ (1926)
Ateities Čikagoje su skurdžiais dirbantis gydytojas tikėjimu atskleidžia paslaptį, kad troškimas turėti vaikų nėra įgimtas, o veikiau yra skatinamas išorinių jėgų: mirusiųjų sielos nekantrauja vėl įsikūnyti.
Theodore Waters, „Maliarijos sukėlėjo autobiografija“ (1900)
Maliarijos sukėlėjas pasakoja savo gyvenimo istoriją: po jaudinančios kelionės uodu jis patogiai įsitaiso žmogaus kūne, bet jam tenka kovoti su tikra bėda – chininu.
Vertė Marius Burokas
