Apie daugiabučius
Kartais statau. Penkiaaukščius, devynaukščius, už vokiečių pergalę. Penkiaaukščiai nepretenzingi. Užtenka, kad būtų patrauklus balkonas ir estetiškos lauko sienos. Tada įnamiams mažiau pasipiktinimo kelia įdubusios parketlentės – gyventi galima. Penkiaaukščių pirmo aukšto butuose šalia laiptinių gyvena bobutės, kurios žino, kas alkoholikas, kas narkomanas, o kas prostitutė. Dažniausiai jos išskiria šias tris kategorijas, o tai šiek tiek žeidžia. Kodėl negali būti alkoholikė ar narkomanė? Ką padarysi, moterys privilegijuotos. Naujos statybos penkiaaukščių pirmuose aukštuose gyvena būsimos bobutės. Tiesa, kol jos pasieks tikrąjį bobutiškumą, praeis dar daug laiko ir šiuo metu kur kas įdomiau pro langus stebėti mums jas nei joms mus. Narkomanus. Alkoholikus. Kylant penkiaaukščiu įnamis darosi vis mažiau įdomus. Išsiskiria tik namo administratorius, kuris toks tapo tik dėl to, kad galėtų surinkti iš kitų gyventojų pinigus ir sutvarkyti stogą. Natūralu – juk jis gyvena penktame aukšte. Arčiau dangaus, kaip ir pridera valdžiai. Kiti įnamiai sudaro visą likusią pilkąją masę, nes pilkos daugiabučių sienos augina pilkus žmones. Ne pilkuosius kardinolus ar vikarus. Žmones. Įnamius. Ir kaip besakytum, pilka yra viena, o ne dvidešimt ar pusė šimto. Bobutė, administratorius, alkoholikas, narkomanas ar prostitutė. Pasirink vieną, kuris arčiau širdies.
Devynaukščiai yra kitokie. Vadinti devynaukštį peraugusiu penkiaaukščiu visų pirma yra nepagarba statybininkui. Darbas pavojingesnis. O devynaukščio gyventojai yra lyg maža valstybė. Pilki devynaukščiai turi pirmo aukšto bobutes, o štai raudonų plytų – senukus karo veteranus. Afganistano. Raudona plytų spalva jiems dažnai tinka ne tik prie nosies, bet ir prie dūšios. Namo administratoriai tokiuose namuose negyvena. Juos prižiūri mandagiais pavadinimais apsirengusios įmonės. Tos įmonės net nežino, kad devynaukštis egzistuoja, todėl kol nereikia surinkti privalomų įmokų, prie jo nelenda. Nesant Didžiojo brolio devynaukštis atgyja. Narkomanai, alkoholikai ir prostitutės ten virsta perspektyviais verslininkais arba vienišomis mamomis. Pirmieji kuria didelius planus, antrosios – džiaugiasi, kad po skyrybų reikėjo nedaug pridėti pinigų šiam butui. Ir kiekvienas ten turi istoriją. Efektingą ar nuspėjamą, teigiamą ar kriminalinę, bet vis dėlto istoriją. Krūva istorijų. Krūva žmonių. Didelės krūvos skalbinių, šiukšlių, pagalvių, puodelių. Nė vienas penkiaaukštis neprilygs devynaukščiui krūvomis. Būna, kad ir patys devynaukščiai stovi ant žemės krūvų – kalnų. Krūva ant krūvų, o ant tų krūvų – krūvos ir mažos krūvelės. Kaip ir bitlai, dešimtojo dešimtmečio leikersai, pirmo karto pojūtis pirmus penkis kartus, krūvos išyra. Devynaukščio gyventojai išbėga. Dalis jų tampa įnamiais ir keliasi į penkiaaukščius. Ten jie įgyja pravardes ir tai iš esmės lieka vienintelis įdomus juos identifikuojantis požymis. Alkoholikas. Prostitutė.
Statymas už Vokietiją yra viena nedaugelio pramogų, kurias sau leidžia penkiaaukščio įnamis. Devynaukščio gyventojas gali sau leisti statyti už Italiją ar Kolumbiją. Jis neturi ko prarasti. Įnamis bijo, gyventojas ne. Statymas už vokiečius yra vienas saugiausių variantų, kuris lyg ir patvirtina įnamio atsakingumą, savo veiksmų loginį vertinimą, erudiciją. Ir įnamio pilkumą. Nes pilkas stato už vokiečius. Nes vokiečių pergalė atneša dvidešimties procentų pelną įnamiui. Bet pilka yra tik viena, ne dvidešimt, todėl net ir dvidešimties procentų pelnas yra geriau nei viena etiketė. Dvidešimčia kartų daugiau. Gyventojas daro, įnamis žiūri. Žiūri per žinias, kaip mažas gyventojukas iškrito iš septinto aukštelio, ir įnamis patenkintas. Jo name taip būti negali. Nėra tiek aukščio. Įnamis mato, kaip gyventojai protestuoja po bestuburijos ministerijos langais, ir įnamis patenkintas. Jo senjoras, kitas įnamis, su juo taip nepasielgtų. Besišypsodamas savo pilkšvais dantimis įnamis pažvelgia į savo juodos ir baltos spalvų masę, kurią jis, skirtingai nuo gyventojų, vartojančių žodį „žmona“ ar „žena“, vadina pupuliuku ir jai džiaugiasi – mes kitokie. Ji pritaria. Iš tikrųjų – kitokie. Visi įnamiai kitokie. Visi jie vienodai kitokie. Įnamis jaučiasi pranašesnis už devynaukštininką, o devynaukštininkas nejaučia įnamiui nieko. Ir nejaus. Nejaus net tada, kai pats taps įnamiu. Tada jis jaus tik savo pupuliuką. Prostitutės ir administratoriai jam nerūpės.
Devynaukštininkas siekė tapti įnamiu ir juo tapo. Labai greitai jis supilkėjo, tapo panašus į blyškią bulvę, vakarais žiūrinčią žinias apie devynaukštininkus. Įnamis juokiasi, kasosi patenkintas pakaušį, prunkščia, bezda. Įnamiui rūpi, kad devynaukštininkai nelįstų prie jo. Devynaukštininkui įnamis nerūpi išvis. Jis stato už italus.
