Vartojimo instrukcija Nr. 1: Zelda

Veiklioji medžiaga: Therese Anne Fowler.

Pakuotė: „Z: romanas apie Zeldą Ficdžerald“.

Gamintojas: „Sofoklis“.

Registracijos numeris: 2014.

Vaisto kiekis ir forma: 432 puslapių knyga vos įžiūrimos rožinės spalvos viršeliais.

Vaisto vartojimo indikacijos: vaistas skirtas organizme gaminamo testosterono kiekiui mažinti nepriklausomai nuo to, gydoma moteris ar vyras.

 

Informacija, kurią būtina žinoti prieš vartojimą

 

Lietuvių skaitytojams Th. A. Fowler turėtų būti labai gerai žinoma dėl garsių jos bestselerių, o labiausiai dėl „Z: romano apie Zeldą Ficdžerald“ (iš anglų kalbos vertė Kristina Lukošienė), kurį sukurti įkvėpė irgi garsaus rašytojo F. Scotto Fitzgeraldo žmonos Zeldos ir romano autorės motulės mirties datų sutapimas. Tad, brangieji, jeigu gimėte tą pačią dieną kaip Freddie Mercury, pasiskubinkite rašyti neblėstančios šlovės laukiančią šio dainininko biografiją, o jeigu jūsų prosenelės vardadienis sutampa su kuria nors JAV valstybine diena, jūsų esminiu gyvenimo tikslu turėtų tapti šios šalies istorijos rašymas! Juk šiais laikais reikia būti dėl visko motyvuotiems ir turėti pateisinimą kiekvienam savo judesiui: privalote motyvuotai gimti, motyvuotai užaugti, motyvuotai studijuoti, parašyti darbdaviui motyvuojantį motyvacinį laišką, motyvuotai sukurti šeimą ir galiausiai kuo motyvuočiau numirti.

Ir kadangi nuolat jaučiamas stygius garsių rašytojų negarsių žmonų biografijų, forma primenančių garsų TV serialą „Santa Barbara“ ir dėl to puikiai suprantamų nusivylusioms namų šeimininkėms visuose pasaulio kampeliuose, yra būtina prideramai pagerbti autorę, parašiusią motyvuotą Zeldos Fitzgerald gyvenimo aprašymą, pakerintį neįtikėtinu nuoseklumu ir nuoširdumu, kurių pasigendame šiame nupostmodernėjusiame kultūros amžiuje. O nuoseklumas ir nuoširdumas reiškia tik viena – galėsite mėgautis skaitymo malonumais taip ramiai, kaip kad ant avilio nuogu užpakaliu sėdint ramu būna.

Šios biografijos turinys toks patogus it nuolat skyriman sulendantys apatiniai – nė minutės negali jų pamiršti ir vis jauti kaži kokį įtartiną trynimąsi. Susideda ji iš dviejų dalių. Pirmoji yra Zeldos vaikystė ir jaunystė bei pasimatymų su būsimu vyru džiaugsmo epopėja, kurią medžiagiškai nužymi jos garderobo anatomija: „Vietoj savo vilnonės suknelės apsivilkau žaliąją [...]. Po suknele pasivilkau tik apatinius ir tą dieną pirktus dramblio kaulo spalvos šilkinius marškinėlius“; „Aš vilkėjau vakaro dangaus spalvos kostiumėlį [...]. Galvą dengė tos pačios medžiagos, kaip ir kostiumėlis, skrybėlaitė, papuošta odiniu kaspinu ir sidabrine sagtimi“ ir t. t.

Antra dalis užpildyta vedybinio gyvenimo kronika (savaime suprantama, pasibaigianti ypač originaliai – mirtimis), kurioje Zelda įkomponuota ne kaip nepalankios sielos krypties moteris, o kaip Kalėdų antis, prikimšta obuolių ir tokia sunki ir skani, kad nebežinanti nė pati, ką daryti su tuo savo kalėdiniu išsipildymu, tad it viena iš grafo Drakulos gracijų tesekiojanti paskui savo šeimininką transatlantiniu maršrutu: „Vildamiesi, kad pinigų toliau daugės, o Skotas galiausiai parašys dar vieną knygą, mes pakavomės daiktus – šįkart susiruošėme kraustytis į Prancūziją“; „Išvykus iš Europos apėmė dvejopas jausmas – jaučiau palengvėjimą, tačiau kartu ir nusivylimą. [...] aš dar kartą buvau atplėšta nuo žmonių ir vietų, kurios man kėlė stabilumo jausmą“ ir t. t. Tokį tobulą šeiminės būties modelį visokeriopai remia Zeldos vyro fizinis ir dvasinis judėjimas erdvėje („Skotas atsistojo“, „Skotas atsisėdo“, „Skotas parodė“, „Skotas pakilo“, „Skotas turėjo patikėti“, „Skotas pasakė“ ir t. t.), toks intensyvus, kad skaitytojas, paėmęs į rankas šią biografiją ir tikėdamasis rasti joje iš pačių sielos pragaro ar rojaus gelmių išgriebtą Zeldos paveikslą, absoliučiai tiesiogine prasme gauna bbya.

 

Vartojimo instrukcija

 

Kadangi Zeldos Fitzgerald gyvenimą Th. A. Fowler aprašė kaip vieną didelį balių (o tai savaime suprantama, kai Zelda gyveno su tokiu vyru, kuris draugų ratelyje savo gyvenimo vertę matavo ne tiek tarpkojo centimetrais, kiek suvartoto alkoholio kiekiais), knygą pradėti vartoti galima nuo bet kurios vietos: juk į balių, žinia, galima ateiti bet kada – niekad nebus nei per anksti, nei per vėlai. Aišku, jei norite tik padėti nukraustyti indus nuo stalo ir išmesti šiukšles, tuomet apskritai pradėkite vartoti nuo autorės žodžio ir padėkos romano pabaigoje. Vartoti reikia tokiais pat kiekiais kaip ir alkoholį – negerti visai, gerti saikingai arba gerti taip, kad ilgai neišsiblaivytumėte ir neprisimintumėte nei kas esate, nei kur esate (aišku, svarbiausia nepasiklysti, nes kitaip, pasak vokiečių rašytojo Oliverio Pötzscho, „tave ras tik Paskutinio teismo dieną“).

Knygos vartoti negalima:

– jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) feminizmo veikliajai medžiagai muiloperinui arba bet kuriai pagalbinei feminizmo medžiagai;

– jeigu sergama medžiagų apykaitos liga ūminiu galvojititu; muiloperinas gali sulėtinti ūminio galvojitito priepuolius.

 

Galimas šalutinis poveikis

 

Pasitaiko 1 iš 100. Knyginis citatitas: „Dievas visus daiktus sukūrė iš nieko. Tačiau niekas aiškiai per juos persišviečia“ (Paul Valéry).

Pasitaiko 1 iš 1 000. Atsitiktinai užfiksuoto virtualiojo komentarizmo pritaikymas esamai situacijai: „[...] seniai pasiekė dugną, bet ima ir kas nors pasibeldžia iš dar giliau“ (www.lrytas.lt).

 

Informacija apie vaisto laikymą

 

Šį vaistą reikėtų laikyti tiesioginių saulės spindulių apšviestoje lentynoje kaimo bibliotekoje.