Leidyklos-spaustuvės linksmybės
Skambučiai
– Spaustuvė, laba diena.
– Laba diena, čia aš tokias etiketes mačiau, sudomino, kokia būtų kaina.
– Norėtumėte atsispausdinti etiketes? Su kuriuo mūsų vadybininku bendraujate?
– Ponu X, nežinau…
– Ponas X yra mūsų generalinis direktorius. Apie kokias etiketes jūs kalbate? Gal galite pasakyti, iš kokios jūs įmonės, pamėginsiu surasti jums vadybininką.
– Aš iš Klaipėdos, čia dėl maisto papildų skambinu, mačiau etiketę su reklama…
– Atsiprašau, bet jūs paskambinote į spaustuvę.
– Bet man reikia maisto papildų, tokios rudos apvalios tabletės.
– Mes esame spaustuvė, užsiimame spauda, spausdiname knygas, lankstinukus ir t. t., vaistų neplatiname.
– O tai kur man nusipirkt tų papildų?
– Tikrai negaliu suteikti jums šios informacijos, mes neturime nieko bendra su farmacija.
– O jūsų pastate nėra vaistinės?
– Ne, tikrai nėra, čia spaustuvė. Viršuje – ofisas, apačioje – gamyba.
– Taigi aš dėl vaistų skambinu, pasakykit, kur man paskambint, tokios rudos apvalios tabletės…
– Atsiprašau, tikrai nežinau, manau, jūs surinkote klaidingą numerį.
– Tai kur aš paskambinau?
– Į spaustuvę, patikrinkite telefono numerį reklamoje, gal skaičiuką ne tą nuspaudėt.
– Oi, nu kaip čia taip, bet man papildų reikia, nu viso gero.
●
– Spaustuvė, laba diena.
– Ieškau knygos, sakė, kad greit bus. Per „Labą rytą“ rodė, nepamenu, kaip vadinasi, bet labai stora, kiek kainuos?
– Mes esame spaustuvė, knygų neplatiname, pamėginkite skambinti į knygyną, kai pasirodys. Reikėtų pavadinimo arba bent autoriaus.
– Nu Terlecko, stora knyga, o tai kada atspausdinsit ir nuvešit į knygyną?
●
– Spaustuvė, laba diena.
– O čia pas jus galima kaulus atsišviest, nu, rentgeną pasidaryt?
– Čia spaustuvė..
– Tai ką, negalima?!
●
– Laba diena.
– Laba diena, per radiją girdėjau, kad išėjo (Vardas Pavardė) knyga. Duokit, prašau, jo numerį, mes buvom klasiokai.
Vasara
Vienas iš nuolatinių užsakovų nuolat sakydavo, kad vasara ateis tuomet, kai vilkėsiu ką nors spalvingo. Ypač greit ateis, jei nusidažysiu plaukus šviesia spalva.
Pamatęs mane vilkint rožine suknele, skelia:
– Tai pagaliau vasara atėjo.
Pasižiūriu pro langą. Lauke pila lyg iš kibiro, nusijuokiu. Kolegos nieko nesupratę žiūri į mane.
Šmaikštuolis sublizga dar kartą:
– Čia tik tarp mudviejų.
Kaptalo kelionė
Vienai leidyklai panorėjus knygai naudoti pagal specialų užsakymą vežamą kaptalą, tuoj pat jo užsakau.
Praeina savaitė. Dvi. Kaptalo nėra. Paskambinusi pasitikslinti, sužinau, kad jis nukeliavo į Graikiją. Kompanija, kuri tiekia įvairias medžiagas, atsiunčia sekimo numerį.
Taigi matau, kad kaptalas išvažiuoja iš Vokietijos. Nukeliauja į Italiją. Iš ten – į Kroatiją. Tuomet į kitą Kroatijos miestą. Į Slovėniją. Vėl grįžta į Italiją (matyt, pasideginti). Apkeliauja tris Graikijos miestus (neblogai). Vėl užsuka į Italiją (gal apsipirkti?). Grįžta į Vokietiją, apsilanko dviejuose miestuose. Apkeliauja Lenkiją. Po trijų savaičių atvyksta į Vilnių.
Norėčiau ir aš taip pakeliauti.
Poreikiai
Vienas pagrindinių užsakovų olandų atsiunčia el. laišką su antrašte: URGENT!!! PLEASE CALL ME ASAP!!
Kiek nusigąstu, paskambinu.
– Hi, what happened? – klausiu.
– Nothing, we haven’t talked for a while.
Juokiasi.
Testas
Darbe vyksta arši diskusija apie romaną „Geismo spąstuose“. Vienai kolegei šis romanas itin patiko.
O kita sako, kad didesnio š… dar nėra skaičiusi.
Įsisiūbavus žodžių karui nutaria, kad dabar knygą perskaitys Linutė ir pasakys, kaip iš tikro yra.
O Lina tik sėdi, šypsosi, linksi ir galvoja, kad ko jau ko, o „Geismo spąstuose“ skaityti jos tikrai niekas neprivers.
