LAURA KUTKAITĖ

Eilės

 

 

velniop maskaradą,

maybeline true fit nubėgęs.

kai palaižai man veidą, ta vieta tuojau smirda

sekretu.

norėčiau, kad kvepėtų secret’u,

bet ir tavo paslaptys smirda.

tvoskia kelių kilometrų atstumu.

mat už kelių kilometrų dabar miega,

o gal sėkmingai su nemylimais mylisi

Agnė

Saulė

Emilija

Brigita

<bet koks vardas>

tiesa, Joana grįžo į gimtąjį miestą.

juk vagiant iš kasos aparato paslaptis neilgai lieka nematoma,

kamera užfiksuoja nagus ir mergaites, mergaičių nagus,

kamera pamiršta tik maskaradą.

mielas,

prie kvapo priprantama,

atsikelk gyventi arčiau.

aš nusipirkau namų kvapo,

nusikirpau nagus.

mums viskas bus gerai.

 

 

 

 

 

it’s crab cakes Mary

it’s crab cakes Mary we’re

eating crab cakes for lunch

i’m sorry i gave you crabs Mary

 

 

 

 

 

mylimasis man sulaužo nosį

dabar neužuodžiu:

pavydo, išdavystės

panikos atakų pradžios

papjauk papjauk

papjovimo

kas liko

nieko

tik mobylkė, rašau

parašiau tau

atvažiuok, bet tik dabar

 

pabudo

šiandien mylimasis mane moko, kaip teisingai išsivemti

sako „viskas gerai, gali palaukt pusvalandį po“

sako „aš tik juokauju, bet minus penki bus pats tas“

sako „aš tau linkiu tik geriausio“

sako „nemyliu“

aš šypsausi ir negaliu patikėti, kad radau savo mylimąjį

jis mane myli ir aš esu laiminga

 

 

 

aštuoni šeši

 

 

paskambink man

paskambink man

paskambink man

paskambink man

paskambink man

paskambink man

paskambink man

paskambink man

paskambink man

paskambink man

vienuolikta

eilėraščio eilutė 12

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.