Tyrinėjimai aplink mėlyną knygą (tekstas tik dėl akių)

 

1. Bilietas „Six Flags California“

 

Kokią informaciją gali atskleisti 10×5 cm lapelis?

Visų pirma aišku, kad tai – bilietas.

Pačiame bilieto viduryje atspaustas kobalto mėlynos spalvos logotipas. Tai galėtų būti banga, vėliava, besiplaikstantis medžiagos gabalas. Jos viduryje – šeši balti stiebai su šešiomis trikampėmis vėliavomis. Visame bilieto plote dar figūruoja skaidresnės ir mažesnės šio logotipo versijos. Taip pat šešios. Kaip ritmas. Bilietas iš storo popieriaus, kokių 200 g, spauda kokybiška. Kairėje pusėje parašyta: Rides subject to Availability and certain height, Safety and/or Age Restrictions. No refunds. Void if Detached. Taigi, šitas bilietas jau nebegaliojantis, nes dešinėje matosi punktyrinė linija ir šiek tiek užsilikusio nuplėšto popieriaus. Antras bilieto sluoksnis: antspaudai, darantys bilietą vienintelį tokį ir suteikiantys informaciją apie konkretų jo panaudojimo laiką, vietą bei asmenį. Atspaudžiami perkant bilietą. Viršuje atspausta: Magic Mountain.

Į ką galėtų būti šis bilietas? Gal į kalnus? Koks nors funikulierius po kalnus? Sutaptų su dešinės pusės tekstu, kad galima pakilti tik į tam tikrą aukštį tam tikro amžiaus žmonėms. Mėlyna spalva suponuoja gaivų kalnų orą, o plazdanti vėliava – tarsi simbolis vėliavų, įsmeigtų į kalnų viršūnes, o gal šešių apžvalgos aikštelių. Ar Kalifornijoje yra kalnų? Ir kodėl kalnas magiškas?

Apačioje: ADULT – ONE – DAY. Taigi, asmuo, pasinaudojęs šiuo bilietu, buvo pilnametis. Pačioje apačioje prie bilieto krašto mažu šriftu atspausta:

 

SCHOENING/JOEL D 5417********21351

Dispenser: KIOSK2

 

Ar tai vardas savininko, ar kasininko? Kairėje pusėje atspausta:

 

08/01/2000

12:48:00

 

Tot: $ 40.99

NLU: 10001

 

Vadinasi, šiam bilietui šią akimirką yra: 6 096 dienos 22 valandos 33 minutės ir 29 sekundės arba 16 metų 8 mėnesiai 8 dienos 22 valandos 33 minutės ir 29 sekundės, arba 870 savaičių 5 dienos 22 valandos 33 minutės ir 29 sekundės, arba 200 mėnesių 8 dienos 22 valandos 33 minutės ir 29 sekundės.

 

SPECIAL LIMITED USE TICKET –

 

užrašyta kitoje bilieto pusėje. Smulkiu šriftu taisyklės, kad: bilietas galioja visiems atrakcionams vietoje, pažymėtoje priekyje (Magic Mountain?). Kai kurie renginiai gali turėti papildomą mokestį. Visi pasivažinėjimai priklauso nuo prieinamumo ir aukščio sąlygų. (Karuselės kalnuose?) Draudžiama įsinešti ir gerti svaiginamuosius gėrimus (įdomu, jie rašo ne „alkoholinius“, o „svaiginamuosius“). Parko taisyklių pažeidėjai bus pašalinti be kompensacijos. Šis bilietas leidžia savininkui naudotis „Six Flags California“ paslaugomis darbo valandomis jo pirkimo dieną.

Įeidamas į parką ir įsigydamas bilietą lankytojas sutinka, kad gali atsirasti nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti panaudoti reklamos, naujienų ar kitiems komerciniams ir nekomerciniams tikslams.

Noriu ligi galo išsiaiškinti šio bilieto mįslę. Įvedusi į paiešką internete gaunu visą reikalingą informaciją. „Six Flags California“ egzistuoja. Logotipas jau pasikeitęs. Iš mėlynos į raudoną, vėliavėlės pasidarė spalvotos ir dinamiškos. Ir taip, tai yra atrakcionų parkas. Jie teigia, kad tai pats didžiausias pramogų parkas pasaulyje. „Magic Mountain“ – vienas iš jo padalinių, įsikūręs šiauriniame Los Andžele. Šešios vėliavos reiškia šešis šio atrakcionų parko padalinius šešiose valstijose.

Šį mėlynos ir baltos spalvų bilietą radau mėlynos ir baltos spalvų knygoje – Michelio de Certeau „The Practice of Everyday Life“. Ją parsisiunčiau internetu iš Amerikos per naudotų knygų internetinę parduotuvę. Buvo smalsu ištirti, kur nuves jo skleidžiama informacija. Galbūt aptiksiu ką nors apie savininką, bet labiausiai norėjosi ištirti sąlygas, kur buvo knyga prieš patekdama man į rankas. Norėjau tapti Roland’u Barthes’u, kuris iš vienos nuotraukos parašė knygą.

Taigi visa bilieto istorija atsitiktinė. Aristotelis vadino atsitiktinumą tikslingo veikimo šalutine pasekme. (Taip ir yra – tikslingai pirkau ir ieškojau knygos tam, kad galėčiau ją perskaityti, parsisiunčiau, o dėmesys užkliuvo už joje esančio objekto, kuris tapo šio teksto išeities tašku.) Įkaltis. Leftoversas. Objektai, palikti knygose, yra žmonių grafičiai, jie, kaip ir traukiniai, keliauja iš vienos vietos į kitą tam, kad būtų pamatyti.

Mane stebina, kad šiam bilietui 16 metų. Ir jis visus tuos metus išliko knygoje? Argi niekas jos neatsivertė? Gal ji visą laiką buvo pas minėtąjį asmenį?

Atsiverčiu knygą dar kartą. Kraštai šiek tiek susibangavę nuo drėgmės, pirmuose puslapiuose viršuje išorinėje pusėje ir ant viršelio matosi išlikusi kažkokio skysčio dėmė. Vidinio viršelio viršuje juodu tušinuku užrašyta: „Joel Shoening.“ Vadinasi, ir bilietą, ir knygą tikrai turėjo turėti tas pats asmuo. Mėlynasis kompiuterio ekranas, mėlynasis feisbukas išmeta penkis Joelius Shoeningus. Penktąjį iškart atmetu, nes įsiterpęs antras vardas Thomas, o ant bilieto buvo užrašyta D.

Patyrinėju dar per kelis šaltinius „Google“ paieškoje ir išsirenku nusiųsti pakvietimą tam, kuris per kitus profilius buvo pristatomas kaip apsigynęs sociologijos daktaro laipsnį, gyvena nelabai toli nuo Kalifornijos. Ir, kaip teigia profilis universiteto, kuriame jis anksčiau dėstė, mėgsta lauko žaidimus, kraftinį alų ir vienetinius dviračius.

 

2. Ryšys: spalvos

 

Šios knygos viršelis: baltos raidės ryškiame turkio spalvos fone su žalsvom linijom ir artikeliais. Kaip baseinas tamsoje. Pavadinimo ir apatinės viršelio dalies raidės – tai tyvuliuojantys atspindžiai vandenyje. Skatina panirti į tekstą.

Panirau į knygos-baseino tekstą ir ištraukiau žinutę butelyje – bilietą į pramogų parką. Ir dar vieną radinį – lapelį, kuriame užrašyta:

 

Interior Design = Placement of use of (meaning ansvia…) household objects.

Art, T.V., Bed…Food

 

Tekstas – vidinis knygos interjeras.

Eksterjeras aplink turi savus ryšius.

3 mėlynos, 3 atspalviai: knygos, pramogų parko bilieto ir kompiuterio ekrano (kuriame rašomas šis tekstas).

Mėlyna buvo prabangos ženklas, natūralų mėlyną pigmentą išgauti buvo labai sunku ir brangu, ne kiekvienas galėjo sau tai leisti. Tačiau žmonės turėjo mėlynos poreikį. Pirmieji dirbtinį mėlynąjį pigmentą išgavo ir pradėjo naudoti egiptiečiai. Egiptietiška mėlynoji buvo išgaunama kaitinant vario drožlių, smėlio, kalkakmenio ir šarmo mišinį. Taigi, natūralus šaltinis lazuritas, iš kurio labai sunku ir brangu išgauti spalvą, pakeistas variu. Galima palyginti – dirbtinis ultramarinas išrastas tik 1826 m. (https://www.artsy.net/article/artsy-editorial-a-brief-history-of-blue).

Nors mėlynos neįmanoma išgauti iš dangaus, tačiau mėlyna anksčiau laikyta dangaus ir visatos simboliu. Paradoksas? Simuliakras?

Egipto mėlyna buvo plačiai naudojama Pompėjų freskose. (Ir vėl priėjau Pompėjus. Visi keliai veda ne į Romą, bet į Pompėjus.)

Anksčiau nebuvo mėlynakių. Prieš 6 000–10 000 metų įvyko genų mutacija, ir gimė pirmas žmogus su mėlynomis akimis, teigiama Kopenhagos universiteto Molekulinės biologijos fakulteto atliktame tyrime (http://link.springer.com/article/10.1007/s00439-007-0460-x). Iš to vieno asmens išsivystė visi mėlynakiai. Nuo to laiko mėlynakių vis daugėja. Kada atsirado pirmasis sintetinis mėlynos spalvos pigmentas? Maždaug prieš 6 000 metų Egipte.

Tai sutapimas ar atsitiktinumas, ar turi kokią nors jungiamąją grandį?

„YouGov“ tarptautinės internetinės rinkos tyrimo platformos atlikta apklausa (šalys: Didžioji Britanija, Vokietija, JAV, Australija, Kinija, Honkongas, Malaizija, Singapūras, Indonezija, Tailandas) parodė, kad mėgstamiausia žmonių spalva – mėlyna (https://yougov.co.uk/news/2015/05/12/blue-worlds-favourite-colour/). Kiek man pačiai teko klausinėti – žmonės taip pat dažniausiai renkasi mėlyną. Nėra aiškaus atsakymo, kodėl mėgstamiausia žmonių spalva yra mėlyna. Ar pastebėjote, kad ne tik kompiuterio ekranas šviečia mėlynai, bet ir internetiniuose puslapiuose dažniausiai pasitaiko mėlyni atspalviai? Copy paste – mėlynai, click and google – mėlynai.

Pasitelkdama duomenis apie mėlynos spalvos pigmento atradimą ir akių spalvos atsiradimą, darau prielaidą: žmonėms patinka mėlyna, nes jų akių rainelės mėlynos. Mėgstančiųjų mėlyną skaičius proporcingas mėlynakių skaičiui. Tie, kurių akys ne mėlynos, svajoja apie tokias, nes, kaip rodo britų ir airių mokslininkų „Blue Eyes Project“, šiuo metu mėlynakiai patraukliausi (kol kas tyrimo duomenys atskleidžia padėtį Didžiojoje Britanijoje, https://www.mydna.global/products/chromo2-blue-eyes-dna-trait-test/), todėl ir gimstamumas jų tik didėja.

 

3. Mėlynos atspalviai

 

Zenono paradoksas apie Achilą ir vėžlį atvirkščiai proporcingas begaliniam spalvos atspalvių spektrui. Visus esamus atspalvius reikia sudėti ir gausime naują atspalvį. Tada tą naują atspalvį reikia su visais sumaišyti ir vėl gausime naują atspalvį. Ir taip toliau, ir be galo be krašto.

Tačiau ir ši teorija nepasitvirtina praktikoje, kaip ir paradoksas. 1703 m. Vokietijos dažų gamintojas Johannas Jacobas Diesbachas dirbo su raudonu pigmentu, ir atsitiktinai jo dirbtuvėse susimaišė dvi skirtingos medžiagos ir pigmentai – taip išėjo Prūsijos mėlyna. Raudona (kalcio karbonatas – potash) ir raudona (gyvūno kraujas) chemiškai sureagavo (https://www.artsy.net/article/artsy-editorial-a-brief-history-of-blue). Prūsijos mėlyna gimė iš kraujo. Per atsitiktinumą. Ir vėl.

Duchamp’as nenorėjo naudoti prūsų mėlynos, kad tapybos darbas nepasidarytų per daug atmosferiškas.

Indigo vadinama mėlynos šešėliu. 1122-157***. Tik šį „Faber-Castell“ pastelės pieštuko mėlynos šešėlį naudoju visuose savo piešiniuose.

 

●

 

Jei kas paklaustų, kokia mėgstamiausia mano spalva, neprofesionalu būtų atsakyti: „Mėlyna.“ Nes „kokia mėlyna, kuris atspalvis? Ar ne kiekviena spalva graži, svarbu santykis su kita spalva ir pan.?“ Ir tas, kas taip priekaištautų, būtų teisus, o aš ir pati nežinau atsakymo. Bet jeigu reikėtų rinktis, pagal hipotetinę situaciją, tarkim, jeigu staiga pasaulis turėtų tik vienos spalvos atspalvius, kurios spalvos pasaulyje norėčiau gyventi, galėčiau atsakyti – mėlynos.

Kas yra už mėlynų akių (mano akys mėlynos)? Už mėlyno knygos viršelio? Už mėlyno kompiuterio ekrano? Už mėlynojo bilieto „Six Flags California“?

Atsakymas: šis tekstas.