Apie gudų kalbos feminizaciją
Rašytojas ir vertėjas Vladzislavas Harbackis (Уладзіслаў Гарбацкі) gimė 1978 m. Vitebske, Gudijoje. Gyvena Vilniuje, dėsto politikos mokslus Europos humanitariniame universitete. Debiutinio pasakojimų rinkinio „Troleibuso ūsų dainos“, taip pat feministinės esė „Gudų kalbos feminizacijos vadovas“ (Гід па фемінізацыі беларускай мовы, Vilnius, 2016) autorius.
Spausdinamas straipsnelis „Gudų kalbos feminizacija“ vėliau buvo išplėstas iki minėtos akademinės esė.
Iškart pažymėsime, kad feminizacijos sąvoka kelia nerimą Rytų Europos gyventojams. Net humanitarai reaguoja į tai ne itin palankiai, o internetas suranda daugiausia nuorodas į biologinius straipsnius. Slavų kalbomis – gudų, ukrainiečių ir rusų – interneto erdvėje beveik nėra adekvačių lingvistinių ar kitų humanitarinių kritinių straipsnių apie feminizaciją. Nepaisant to, ši sąvoka egzistuoja ir yra gerai žinoma kalbininkams, kurie vis dar inertiškai nagrinėja šią temą siauru – veikėjo (agento) įvardijimo (nomina agentis) – aspektu be sąsajų su socialiniu ir politiniu feminizmu. Taigi, patikslinsime, kad šiame straipsnyje kalbėdami apie kalbos feminizaciją neturime galvoje globalios feminizacijos, o tik siaurą jos sluoksnį – kalbinio veikėjo pavadinimus (pvz., кіраўніца (pirmininkė), пісьменьніца (rašytoja), паэтка (poetė), крытыца (kritikė), дэпутатка (deputatė).
Gudijoje susidariusi įdomi situacija: čia kalbos feminizacija domisi ne feministės ir feministai (nors pastaruoju metu, reikia pripažinti, ir jie susidomėjo šiuo klausimu), bet kalbininkai, ir dar senosios mokyklos kalbininkai, kurių niekaip „neapkaltinsi“ sąsajomis su feminizmu. Būtent lingvistai (Kaurus, Sciacko), o kartais ir dešiniosios ideologinės orientacijos kalbininkai (Stankevіč) pabrėžia profesijų pavadinimų moteriškosios giminės formų svarbą ir natūralumą. Jų atmetimas arba ignoravimas rusų kalbos pavyzdžiu šių kalbininkų traktuojamas kaip gudų kalbos normų pažeidimas ir net tiesioginis rusinimo rezultatas. Tiesą sakant, dviejų gudų kalbos variantų – narkamaukos (oficialiosios gudų kalbos) ir taraškevicos (klasikinės ir šiuolaikinės diasporos vartojamos gudų kalbos) – egzistavimas gerai iliustruoja feminizmo ir kalbos temos aktualumą. Tiksliau, paradoksalu tai, kad vietiniai feministai ir feministės daugiausia yra rusakalbiai arba anglakalbiai ir mažai domisi gudų kalba, juo labiau gudų kalbos feminizacija. O visi tie, kuriuos vietos feministės kritikuoja už priklausymą dešiniesiems, simpatijas esencializmui ir t. t., kaip tik priešingai, aktyviai užsiima gudų kalbos feminizacija. Narkamaukos ir taraškevicos egzistavimas rodo, kad gudų kalbos feminizacijos marginalizavimas įvyko dėl tiesioginės rusų kalbos įtakos. Pavyzdžiui, oficialiojoje gudų kalboje feminizacija vis dar vertinama kaip šnekamosios kalbos apraiška, o priesaga -к, gudų kalboje, skirtingai nei rusų, niekada neturėjusi menkinamosios reikšmės atspalvio, staiga dėl aktyvaus rusinimo tapo „negraži“. Bet klasikinėje ir diasporos gudų kalboje profesijų pavadinimų feminizacija buvo ir yra norma. Šiandien oficialiosios gudų kalbos meistrai, remdamiesi kalbininkų klasikų (Sciacko, Kaurus, Bulyka, Lukašanec) darbais, taip pat pabrėžia feminityvų (moteriškosios giminės vardažodžių) natūralumą, o mažą jų paplitimą šiuo kalbos raidos tarpsniu aiškina žalinga Rusijos įtaka, kur profesijų pavadinimų feminizacija yra minimali. Šis rusų kalbos reiškinys akivaizdus šiuolaikinėje gudų kalbos vartosenoje: bijoma feminizuoti profesijų pavadinimus, todėl atsirado tokių žodžių „transformerių“ kaip жанчына-касманаўт (pažodžiui: moteris kosmonautas) vietoj касманаўтка (kosmonautė), жанчына-доктар (moteris daktaras) vietoj доктарка, дактарыца (daktarė), жанчына-мэр (moteris meras) vietoj мэрка, мэрэса (merė).
Šiuo metu iš oficialių šalies laikraščių vienintelis „Звязда“ („Žvaigždė“) leidžiamas gudų kalba, bet jame dirbantys puikūs specialistai ir gudų kalbos ekspertai vis dar bijo ir vadovaujasi rusų kalbos stilistinėmis normomis. Taigi apie moteris laikraštyje greičiausiai bus parašyta загадчык (vedėjas), намеснік (pavaduotojas), міністар (ministras), канцлер (kancleris), o ne загадчыца (vedėja), намесніца (pavaduotoja), міністарка (ministrė), канцлерка (kanclerė), bet drąsiai feminizuotos „paprastesnės“ profesijos: выхавацелька (auklėtoja), настаўніца (mokytoja) ir, žinoma, прыбіральшчыца (valytoja). Gudų kalba leidžiami opozicijos laikraščiai šiek tiek drąsesni, bet nenuoseklūs šiuo klausimu: vieni profesijų pavadinimus feminizuoja, kiti – ne.
Šiandien Gudijos kalbininkai pataria feminizuoti profesijas, nes tai visiškai dera su istorine vartosena ir kalbos estetika, tačiau beveik nebėra kam patarti, nes gudakalbių gyventojų vis mažėja. Dėl neaiškios gudų kalbos ateities feminizacijos klausimas nūdien praranda prasmę, o praeityje, kaip rodo istorinė gudų kalbos gramatika (Paulenka), ši tema buvo gyvai plėtojama. Kalbininkas Paulenka paskyrė visą monografiją klausimui, kaip sudaromi feminityvai senojoje gudų kalboje, ir parodė, kad XVI–XVII a. tuometiniai gudai aktyviai kūrė moteriškosios giminės profesijų pavadinimų formas (pvz., корчмитка (smuklininkė), господарина (šeimininkė) ir t. t.). Taigi kalbos feminizacijos klausimas aktualus nuo senų laikų.
O štai kokia įdomi tendencija fiksuojama Gudijoje vartojamoje rusų kalboje: rusakalbės jaunos gudės (pvz., kolektyvas „Lyčių maršrutas“) specialiai prideda ne rusų kalbai būdingą priesagą -ша, bet priesagą -ка, kuri labiau būdinga gudų, o ne rusų kalbai. Užuot sakiusios женщина-репортер (moteris reporteris) arba репортёрша, редакторша ar корректорша, jos sako репортёрка (reporterė), редакторка (redaktorė), корректорка (korektorė) ir t. t. Pirma, šitaip jos feminizuoja profesiją ir, antra, parodo, kad rusų kalba yra tapusi svarbiu ištekliu ne tik rusams, bet ir kai kurioms kitoms šalims. Ir norėdamos nukirpti su Maskva jungiančią virkštelę jos pasiduoda antros gimtosios kalbos – gudų kalbos – poveikiui.
Palaipsniui ir Rytų Europa, ypač Gudija, tampa atvira feminizacijos klausimui ir atsikrato praeities šešėlių. Internete randasi ne tik bauginančių tekstų apie berniukų feminizaciją, bet ir dalykinių straipsnių, parašytų kalbininkų, istorikų. Šiuolaikinės gudų kalbos pavyzdys, kai per pastarąjį dešimtmetį grįžtama prie gana progresyvios ir drąsios lyčių (profesinės giminės) įvardijimo tradicijos, atskleidžia reikšmingas simbolines permainas ir suteikia vilties dėl realaus moterų statuso gerėjimo.
Vertė Donatas Akmanavičius
