Pelės įvaizdis kinų ir lietuvių kalbų frazeologizmuose

Lietuvių mitologijoje pelė dažniausiai apibūdinama kaip nešvarus gyvis, kuriam būdingas neįtikėtinas vislumas ir apetitas. Stiprūs pelės dantys gąsdino ir kartu kėlė pagarbą. Pelių pragraužti drabužiai laikyti suterštais ir aiškinti kaip būsimos nelaimės ar net mirties ženklas. Kita vertus, suvalgyti tai, ką prakando pelė, – stiprinti dantis. Pelė sietina su Velniu, dažnai jis siunčia pelę specialių užduočių atlikti. Neišsiskirianti pilka spalva ir „nematomumas“ leido pelę lyginti su mirusiojo siela. Drausta be aiškios priežasties mušti peles. Prašyta nesuryti viso derliaus, siekta jų palankumo paliekant paskutinius pėdus ant nukirsto javų lauko. Pelių užkeikimais melsta stiprių dantų, taip pat padidinti vyrišką galią, moterys prašiusios sveiko kūdikio ir gausaus bandos prieauglio. Vis dėlto pelė lietuviui rodėsi kaip ūkiui nuostolingas gyvūnas.

Kinų mitologijoje, skirtingai nei lietuvių, pelė yra viena iš labiausiai gerbiamų kinų mėnulio kalendoriaus gyventojų. Tokia pagarba, tikėtina, susijusi su budistine legenda, pasakojančia, kad kai Buda visus gyvūnus pakvietė švęsti Naujųjų metų, pelė atsiliepusi ir atbėgusi pirmoji. Kitas legendos variantas byloja, kad prieš panirdamas į nirvaną Buda pasišaukęs visus atsisveikinti ir vėl pirmoji atbėgusi pelė. Taigi pelė atveria naują dvylika metų trunkantį kinų kalendoriaus ciklą. Vadinasi, pelė pasižymi teigiamomis savybėmis, įkūnija išmintį, dėmesingumą ir gebėjimą racionaliai elgtis su pinigais.

Lyginamoji dvidešimties lietuvių ir kinų kalbų frazeologinių junginių analizė suteikia galimybę pelės įvaizdyje įžvelgti žmogaus išorei ir elgsenai būdingus bruožus. Lietuvių „kaip pelė po šluota“ ir kinų 胆小如鼠 (dǎn xiǎo rú shǔ – „kaip pelės žarnukė“) apibūdina tylų, neryžtingą, pernelyg bailų žmogų. Smulkiems vagišiams įvardinti vartojamas „pelių balda“ ir 鼠窃狗偷 (shǔ qiè gǒu tōu – „čiupo kaip pelė, nunešė kaip šuo“). „Ans nečystų nagų“ gretintinas su 目光如鼠 (mù guāng rú shǔ – „pelės žvilgsniu“ arba „suktu žvilgsniu“) – nuolat šmirinėjančiomis, nenustygstančiomis, besiblaškančiomis pelės akelėmis. 猫鼠同眠 (māo shǔ tóng mián – „pelė su kate kartu miega“) reiškia nenorą kreipti dėmesį į kito poelgius arba atsisakymą vertinti erzinančią ar nepriimtiną kito asmens elgseną. Atitikmuo lietuvių kalboje – „pelė pelei į aruodą nešika“. Dar vienas priešingas, bet kartu ir panašią prasmę turintis lietuviškas atitikmuo „pelėms be katės – Užgavėnės“ taikomas tuo atveju, kai viskas leidžiama, „užmerkiamos akys“ ir nėra to, kuris sudrausmintų. 城狐社鼠 (chéng hú shè shǔ – „lapė mieste – žiurkė šventykloje“) pabrėžiama korumpuota valdžia ir tarnautojai, lobstantys iš kitų žmonių. Šnekamojoje kalboje šis posakis taikytinas ir gobšiam ar gyvenančiam kito žmogaus sąskaita. Lietuvių kalboje panašia, tiesa, kur kas švelnesne nei kinų reikšme vartojami šie posakiai: „pelė į savo urvelį nebetelpa, o dar prie uodegos svogūną prisirišo“; „savame urvelyje ir pelė ponia“, apibūdinantis žmogų, kuris nepaiso kitų ir elgiasi įžūliai, nes žino, kad jis savo „teritorijoje“ – saugus ir nepažeidžiamas.

Kalbant apie žmogaus ir pelės charakteristikas, galima sujungti du kinų ir lietuvių kalbų frazeologizmus, taikomus negailestingam ir valdžią turinčiam žmogui nusakyti. Taip kinų 雀角鼠叔牙 (què jiǎo shǔ yá – „snapas kaip žvirblio, bet dantys – žiurkės“) nusako įžūlų, landų, šiurkščios širdies tarnautoją. Lietuvių kalboje apie valdžią turintį žmogų neretai sakoma „išsipūtė kaip pelė ant kruopų“. Reikėtų atkreipti dėmesį dar ir į kitą šio posakio prasmę – „įsižeisti ar užslėpti stiprią nuoskaudą“. Be to, galime atrasti visą pūtimosi spektrą – norą ryti, „kailį šiaušti“, „šerį statyti“, keltis į puikybę, didžiuotis, tinti, didėti ir t. t. Ir šiuo atveju svarbu, kad abiejose kalbose dažniausiai „nuo savosios didybės ir galios pučiamasi“ priešais kokį nors objektą. Jau vien iš to galime teigti, kad lietuvių ir kinų ištarmių paralelizmas abejonių nekelia.

Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai priklausomai nuo to, ar omenyje turima tiesioginė ar perkeltinė prasmė, zoonimo konotacijos sutampa arba skiriasi. Pavyzdžiui, kinų patarlę 耗子的眼睛 – 只看一寸远 (haòzi de yǎnjing – zhǐ kàn yī cùn yuǎn – „pelės akys – tik veršką (4,4 cm) į priekį mato“) ir lietuvių „akys kaip pelės“ galime traktuoti kaip nusakančius trumparegystę arba „matymą tik to, kas yra po nosimi“, – jeigu kreipsime dėmesį į perkeltinę lietuviškojo ekvivalento reikšmę. Tuo atveju, kai akcentuojame tiesioginę prasmę, konotacijos skiriasi, nes „pelės akys“ lietuvių kalboje reiškia mažas, iššokusias, išsivertusias, ne itin gražias akis ir ši traktuotė tiesiogiai taikoma žmogaus išorei, akcentuojant tai, kas neišvaizdu. Kartu turime dar vieną sutapimą, nes galime tvirtinti, kad lietuvių „pelės akys“ sutampa su kinų 獐头鼠目 (zhāng tóu shǔ mù – „elnio galva, bet pelės akys“), apibūdinančiu negražią išvaizdą arba prislėgtą, išgąsdintą, sunerimusį žmogų. Tęsiant trumparegystės temą svarbu atkreipti dėmesį į kinų frazeologizmą 目光如鼠 (mù guāng rú shǔ – „pelės dirstelėjimas“), kurio lietuvišku ekvivalentu galėtų būti „markstosi kaip pelė, ištraukta iš barščių“. Taip pat abu posakius galėtume sieti su siauru ir ribotu akiračiu: „prasta pelė, kuri tik vieną landą žino“ taikytinas žinių ir įgūdžių stokojančiam, žioplokam, negudriam, išvėpusiam žmogui apibūdinti.

Dar vienas bendras lietuvių ir kinų frazeologizmais, susijusiais su pelės įvaizdžiu, nusakomas bruožas – sugebėjimas išgyventi skurde ir varge. Frazeologizmai „alkana pelė ir šunį suryti gali“ ir 穷鼠啮猫 (qióng shǔ niè māo – „žiurkė varge ir katę sugrauš“) sutampa tiek išoriškai, tiek pagal vidinę interpretaciją – pastangas iškentėti, išbūti, išmisti.

Ypač įdomios pelės įvaizdžio lietuvių ir kinų frazeologizmuose sąsajos su intymiais vyro ir moters santykiais. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad lietuvių mitologijoje pelei priskirtinas meilužio vaidmuo. Kinų idiomatikoje, atspindinčioje vyro ir moters santykius, išliko kur kas daugiau pavyzdžių nei lietuvių kalboje. Štai 耗子舔 猫鼻梁骨 – 贪色不顾命 (haòzi tiǎn māo bí liáng gǔ – tān sè bú gǔ mìng – „pelė laižo katei nosį) – apie merginimą ir nuolatinį sukimąsi bei slankiojimą paskui moteris; 耗子给猫当三陪 – 赚钱不要命 (haòzi gěi māo dáng sān péi – zhuàn qián bú yào mìng – „žiurkė siūlo katinui trejopą rūpybą: maistą, nakvynę ir palydos paslaugas“). Kitaip tariant, pinigų norisi užsidirbti negailint gyvenimo. Lietuvių kalboje zoonimas „pelė“ panašią reikšmę išsaugojo tik pasakyme „pelių eržiliukas“, pajuokiančiame senyvo amžiaus vyriškius, mėgstančius sukiotis aplink jaunas merginas. Tiesa, dar kartais vyriškas lytinis organas vadinamas „peliuku“. Yra ir toks posakis: „kalta pelė, bet kalta ir skylė“. Keli pateikti pavyzdžiai liudija, kad, nepaisant kardinalių skirtumų tarp pelės įvaizdžio suvokimo lietuvių ir kinų tautose, esama ir akivaizdžių panašumų.

Svarstant apie žmogui būdingus bruožus, apibūdinamus kinų ir lietuvių kalbų frazeologizmais, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tuos „pelių atvejus“, kurie taip ir neatrado sau poros lietuvių kalboje. Pradėję medžiagą skirstyti į tematines sferas, išskyrėme bendrus prasminius laukus, kurie neturi aiškių atitikmenų. Pavyzdžiui, 耗子过街 – 人人喊打 (haòzi guòjiē – rén rén hǎn dǎ – „pelė bėga per gatvę – visi rėkia „mušk ją!“) nusako kariavimą su visu pasauliu arba buvimą atpirkimo ožiu. Šis frazeologizmas dažniausiai taikomas situacijose, kai reikia aprašyti negatyvų grupės žmonių elgesį su atskiru asmeniu. Posakis 耗子啃书 – 咬文嚼字 (haòzi kěn shū – yǎo wén jiáo zì – „pelė graužia knygą – kandžioja rašmenis, hieroglifus gremžia“) taikomas žmogui, kuris užsispyręs laikosi raidės ir kabinėjasi prie kiekvieno pašnekovo žodžio. Nepaisant to, ši idioma vartojama ir šiomis prasmėmis: „kabinėtis dėl smulkmenų“ ar „kito žmogaus akyse ieškoti krislo“. 抱头鼠窜 (baò tóu shǔ cuàn – „susiimti už galvos ir lėkti, neštis, dumti, blaškytis kaip pelei“) apibūdina gėdingą bėgimą ir beviltiškas pastangas slėptis.

Nepaisant mūsų išankstinės nuostatos, kad sutapimų tarp kinų ir lietuvių kalbų frazeologizmų neturėtų būti, apie dvidešimt idiomų turi bendras konotacijas. Aptiktos prasmių samplaikos: besaikis potraukis moterims, baugštumas, silpnokas charakteris, suktumas, vagiliavimas, visko leistinumas, gobšumas, pasipūtimas, skurdas, neišvaizdumas, ribotas ir siauras akiratis. Kinų frazeologizmai, kuriems nepavyko atrasti prasminio ekvivalento lietuvių kalboje, atspindi šias žmogaus gyvenimo puses: grupės ir asmens priešpriešą, griežtą „paraidinį“ taisyklių laikymąsi, savosios nuomonės ir požiūrio primetinėjimą, beprasmį nerimą, sunkumų ir galimų pasekmių baimę.

盧安德 Lu ande (Andriaus Rudaminos) gimnazija,

2A klasė, Vilnius, 2031 m.