AUDRONĖ KRIAUNIETĖ

Eilės

 

Pralake žirgas.

Ar nepamiršai manį?

Tirpsta sniegas.

 

 

Gražu už lunga.

Tadu, kai verkia dungus,

Džiaugias dūšia.

 

 

Medžių viršūnėj

Sutūpe pulkas varnų.

Raudona saula.

 

 

Kažkas suplazdėja.

Nepalik šindiai manįs.

Sklaidžias pumpuras.

 

 

Un liepta mirkiau kojas.

Ale vandenia skaidrumas –

Net sava sielų pamačiau…

 

 

Širdis ladu tik apstrauke…

Iš ta ir supratau,

Kad ataja žiema.

 

 

Niaukias padunge.

Pazvanik man šių minutį.

Pilkoji adyna.

 

 

 

Naktis – tik juoda.

Berža kamieni rėžis –

Balta bus diena.

 

 

Spaudžia dūšių.

Septyni broliai miega.

Liepžiedžių kvapas.

 

 

Ražienų kriaunas.

Žiogas sapna prieangy.

Aina vasara.

 

 

Apsniauke dungus.

Skarela su lungeliais.

Lyja ašaram.

 

 

Aštriom ražienom

Rudeninis drebulys.

Ančių medžioklė.

 

 

Durys į vasarą –

Gyvenimas po gyvenimo.

Tegul užeina audra.

 

 

Astrų žiedlapiais

Tolsta vasaros saulė.

Išleki kulka.

 

 

Sklando liūdesiu

Ilgesio simfonija.

Nupuolęs lapas.

 

 

 

 

Keturi Strazdelio metų laikai

 

 

Plaikstas plunksnelam

Rudenia kelaliu

Strazda sutana.

 

 

Ežera ladu

Ataidi ataskamba

Kriaunų varpas.

 

 

Rauda ar gieda –

A kų čia sumislysi –

Strazdas Juodasis.

 

 

Praik pra man

Apgraibom basom.

Vasaras vėjas.

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.