VYTAUTAS KIRKUTIS

 

 

jei nėra –

reikia išgalvoti,

nes atsiranda savaime

ir pradeda išgalvoti

mus – – –

 

 

 

atėjo

bet nieko neklausė

pasakė kažką

bet neišgirdo niekas

visi džiaugėsi

tikėjo

ir tikino įtikėti

bet nepasakė

kas buvo atėjęs – – –

 

 

 

plonas šešėlių juodžemis

nėra kur įleisti šaknis

saulės spinduliui –

 

jis geriausiai prigyja

pasodintas į veidrodį – – –

 

 

 

saulė vakarota

pro užšalusį langą ištrykšta

žiežraibom

 

 

 

Dievas eina per dieną

mums iš paskos –

ir rodo kelią

 

 

 

vidurnaktį turgaus aikštėje

loja išalkusi šiukšlių dėžė –

visos žvaigždės krinta pro šalį

 

 

 

leisk būti ten

kur pačios geriausios mintys

pasirenka žmones

 

 

snaigė

 

besparnė

krisdama sulūžta per pusę

labai permatoma

voratinklio sesuo

 

 

 

ir vakaro nebematyti –

horizonto valytuvai nušluostė

pridžiūvusį saulėlydį

 

 

@

 

elektroniniu paštu

ruduo@ruduo.lt

atsiuntė gripo virusą

 

 

šalna įsižolina –

neišskalbs lietaus vanduo

ir mėnulio muilas

 

 

žvilgsnis

 

kava

žiūri į mane

moters akimis

 

 

pasija

 

sidabrinė mėnulio skiltelė

aštri pagaląsta į žvirgždą

girgžda ant beržo ašies

 

 

piemuo

 

apdulkėjęs Dievas sėdi

ant pakelės griovio

ir gano mūsų gyvenimus

 

 

kičas

 

gėlė ir vaza –

būtų kičas,

bet piešė vaikas

 

 

malda

 

pilnas dangus lietaus

meldžiasi senolė

už ištroškusius šulinius

 

 

Siūlėti

 

Iš lėto smilgos siūlėja

Žolyną prie kelio –

Vėjas žemaitiškai lėtas

Ir liūdnas tarsi smūtkelis.

 

Ramybe dengtas dangus.

Amžinoji šviesa – po žemėmis.

Lyg poterių žodis sunkus

Jau sukalbėtas gyvenimas.

 

Tokie tad vaikai ir laikai –

Smėlio laikrody byra žvyras.

Išaugtiniai vaikystės takai

Per siūles greitai prayra.

 

 

suma

 

kas liko iš šio sekmadienio –

lukštai išbarstyti ant stalo

dulkių plonas sidabras

trupinių pamaldūs karoliai

 

dar liko beprasmiški žodžiai

įminti visi nutylėjimai

siauratakis lėtas ir vingis

ties vidurdieniu palei saulę

 

jei nieko nebūtų likę

sugalvotų pamaldžios moterys

savo ir mūsų gyvenimus –

gražius – lyg iš švento paveikslo

 

daug dar vietos likę

šventraščių paraštėse –

užteks mums

ir mūsų vaikams

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.