Simply complicated

 

Pradžioje buvo aštuoni žodžiai.

Johno Baldessari bloknoto lape keturiolika atskirų raidžių susiformavo į dvidešimt aštuonių rašmenų mikroorganizmą: „I will not make any more boring art.“

Jis ėmė produkuotis ir nepaliaujamai daugintis.

Šiam junginiui jau nebeužteko Baldessari pirštų, pieštuko, akių.

Aštuoniačiuptukinis darinys 1971 m. pasinaudojo studentais, dažais ir teptukais, per juos infekavo tūkstančius.

Apsikrėtusieji nepasitiki savo jėgomis, sąmazgos juos žeidžia, jie nepatiria maloningų jausmų, yra nepatenkinti ir nepasitenkinantys, išgyvena jaudulį, apstulbimas nebūdingas, bet jie ir toliau kuria neįdomų šiuolaikinį meną.

Jau susirgusieji – ypač jautrūs tėkmei – nešiojasi skaudį, visiems aplinkiniams siunčia jausmažodžius, slepiasi ir kupini egzaltacijos vis tiek kuria neįdomų šiuolaikinį meną.

Galimos komplikacijos reiškiasi, kai sergaliotą nei iš šio, nei iš to apima malonumas, žavesys ir siaubas, pasididžiavimas ir kaltė, kiti jam domesio nekelia, jaučiasi penkeriais metais vyresnis, tačiau kuria neįdomų šiuolaikinį meną.

Iki galo neištirtiems ligos nešiotojams simptomatika reiškiasi graudžiu, tyliu verksmu šunį apsikabinus, kūrybiniu nerimu, gyvenimu išdidžioje nuošalybėje. Nuobaigos atmosfera jiems netrukdo kurti neįdomaus šiuolaikinio meno.

Kol kas neaišku, kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis apsikrėtė Jelena Škulienė ir ėmė nešioti šį aštuonnytį žodžių audinį.

Škulienė 2016 m. virto tris dienas nuo ryto iki vakaro aštuongyslį junginį kraigliojančiomis plaštakomis.

Džiūdami, tvirtėdami ir kietėdami šie žodžiai tapo ne tik siena, bet ir tiltu bei laboratorija.

Minėtoji moteris apkrėtė dar dvylika atsitiktinai pro šalį ėjusiųjų. Vėliau ji juos dar ir tyrė, bandė išsiaiškinti, koks šio aštuonialypio užkrato poveikis.

Žmogus yra vieta, kurioje veisiasi, priklausomai nuo lyties, profesinės patirties ir amžiaus, keliasdešimt tūkstančių žodžių.

Aštuoneilis Škulienės žodžių gaminys jungėsi, santykiavo, transformavo ir galbūt net modifikavo dvylikos apkrėstųjų ir tyrime dalyvavusiųjų žodžius.

Aštuoniairklis darinys pritraukė milžinišką raidžių kapitalą, beje, itin svarbu, kad šis Škulienės atliktas tyrimas – įvairiakalbis. Pakliuvo ne tik lietuvių, bet ir anglų, taip pat rusų kalbos nešikai. Buvo pasiektas trigubai galingesnis raidžių junglumo efektas – apie 257 516 060 040 raidžių-laisvųjų agentų.

Tyrėja Škulienė perkeitė juos ypač moderniomis staklėmis, kurios, nors ir primena močiutės verpimo ratelį, ilgus žiemos vakarus, virinto pieno ir medaus skonį, yra Kompiuterinės Nytinės Staklės.

Be to, neliko užmiršti mūsų krašte itin mylimi bei gerbiami tradicijos ir modernizmo dermės prietaisai: knygelė, plyta, stalelis.

Ištirtieji netgi savo drabužius paliko, kitaip tariant, paskutinį rūbą atidavė. Tiesa, dėl kalbinės higienos ir sterilumo reikalavimų raides-bakterijas, neteiktinas frazes, barbarizmus bei jau netinkamus ar besibaigiančio kalbos vartojimo termino junginius tyrėja Škulienė atsargiai užkonservavo ir dėl viso pikto nudažė baltai. Taip pat kruopščiai užantspaudavo apkrėstųjų tyrimo dalyvių inicialais, nes nežinia kada gali prireikti kokios raidės-bakterijos ar žodlaužos.

Galima konstatuoti, kad Škulienė kalbinėje laboratorijoje susilpnintais ar numarintais ligos mikroorganizmais ar jų produktų nekenksmingu kiekiu, vartojamu imunitetui stiprinti ar gydyti, sukūrė vakciną.

Aštuoniabalsis keturiolikos raidžių ir dvidešimt aštuonių rašmenų mikroorganizmas, išlaikant esminę keturiolikos raidžių ir dvidešimt aštuonių rašmenų struktūrą, buvo perdirbtas į „I will make more and more boring art“.

„I will make more and more boring art“ kietą skaidrią medžiagą, išgaunamą lydant smėlį, paverčia į plonus plaušus iš skudurais virtusių drabužių. Pastarieji savo ruožtu skaidosi į kalų, labai paplitusį rūdų ir mineralų pavidalą, greitai rūdijantį metalą, šis vėl sugrįžta į žmogaus kūno apdarus, kuriuose kalbą žyminti ženklų sistema virsta audinio marginiais.

Margymė mainosi į keturkampius degtus molio blokelius ar dažomąją medžiagą, ši – į daugiaskiemenius, sudurtinius, dviskiemenius, daugiareikšmius ausimis pagaunamus oro virpėjimus, vėliau šie virsta apskritomis mažomis įspaustomis žymėmis, besikeičiančiomis į siaurus įvairios paskirties ir ilgio gabalus.

Dirbtinio pluošto siūlai dalijasi į raudoną, rausvą, blizgų, už geležį sunkesnį, bet minkštą, kalų, elektrai ir šilumai laidų metalą, tas – į šviesai jautrią juostelę, tada į plokštelę ir lentelę, baldą, ant kurio rašoma ar valgoma, ar į įstumiamą dėžę.

Škulienės laboratorija, anksčiau veikusi penkiuose malūnuose, persikėlė į kur kas raidėms ir skaičiams, tekstams ir raštams, žodžiams ir medžiagoms bei pastarųjų transformacijoms, galimybėms keistis lankstesnę Gaono vardu pavadintą gatvelę.

Jeigu jaučiate, kad negaluojate ar pasireiškia anksčiau minėti požymiai, ar šiaip norite nesusirgti, tai ir profilaktiniais sumetimais iki gruodžio 23 dienos Škulienės laboratorijoje surasite įvairių vakcinos formų ir rūšių, išvaduojančių iš neįdomaus šiuolaikinio meno ir su tuo susijusių sveikatos sutrikimų.

Atsargūs ir nepatiklūs, tie, kurie patys mėgsta savarankiškai gydytis, taip pat ir prietaringi gali atsinešti savo aštuonių žodžių, keturiolikos raidžių ir dvidešimt aštuonių rašmenų modifikaciją, lapelį su užrašu, tik svarbu jį šiltai laikyti kišenėje.

 

Jelenos Škulienės meninio tyrimo pristatymas-paroda „Simply complicated“ iki gruodžio 23 d. veikia VDA galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius).