kas yra kas
ne, tai nebuvo poezija
kad ir kaip tai vadintumėt
kad ir kaip į tai bežiūrėtumėt
nė iš tolo. ne, tikrai ne
greičiau tai buvo koks uraganas
ar dundulio griausmas, gal ukopirmo šventimas
galėjo dar būti pavėluotos krikštynos, ką tik numirusio kūdikio kryžius
bet ne poezija, ne, tikrai ne
atimkit iš manęs akis ir ausis, atimkit lytėjimą
brolį į šulinį meskit, tėvus žudykit
sudeginkit tūkstančius nekaltų ugrofinų
bet tai nebuvo poezija, ne
jos ištartiems: „mūs skirtingi keliai“
iki poezijos tiek
kiek man iki jos
laikas
jis bėga, bėga
jis nesustabdomai bėga
jis paveja patį save
ir priešaky mato pasturgalį
jis įtraukia į sūkurį tuos
kurie jam nesimeldžia
ir tuos, kurie lenkias
jis bėga verpetais
jis trylikta sankryža bėga
nebesvarbūs tampa kada?
nebesvarbūs ir priekaištai, priežastys, priekalo verksmas
visi tampam laiku
o laikas tampa mintim
aš regiu jį kaip rūką virš ežero kylantį
tu girdi jį, kaip vilkė girdi menkiausią krebždėjimą
jis ir ji laižo jį, laižo vienas kito senėjimą
mes paliečiame tai, ką kadaise vadinom akimirka
jūs vėl teisūs, vėl teisūs, vėl teisūs, teisingi
jie ir jos lėtai tiksi ir tiksi
ir tiksi.
ar tikrai lengva būti jaunam?
kai tikrai rodos, kad laimėsi dar vieną partiją
paskutinis dalinimas iškrečia pokštą:
nors vis dar turi akis ir ausis
kurios regi kojas, rankas, girdi gulėjimą
bet judėti nepajėgi
kortos apsiveja kūną
valetai dygsniuoja kažkur po širdim
tu krenti ir dūsti
tu dūsti ir nusibaigi
bent taip buvo rašyta tavo jaunatviškam biliete
Živilės Spūdytės piešinys
šitoj merginoj per daug vilijampolės
tu man sakai: mano bitės pėsčios neskraido
tu man šauki: kitoj gatvėj pigūs bananai
tu man klyki: šitą miestą pastatė ne valkatos
o aš atsakau: tavyje per daug vilijampolės
saulėgrąžų valsas
iškrito tik penkios
lygiai penkios saulėgrąžos
nors pakelį purčiau tiek
kiek trunka mačas kriketo
kiek truko kryžiaus karai
tik dar kartą tiek
iškrito penkios nelemtos saulėgrąžos
„iš tiek net neišbursi
reiktų bent dešimt.
ką turėsiu sakyti, pasirodžius jai?
kad negaliu?
kad neturiu?
kad likimas apmovė?
ar kad iškrito penkios saulėgrąžos
su penkiais geltonais žiedais?“
eridano knygos viršelis
dar buvo jie
ir paskui sekęs kvapas
ir kruvinos žaizdos pelkių akivaruos
buvo ir jos
kirkės, charibdės ir scilės
pragaro ugnys jų makštyse
neužmirškime jų:
su vargo kuprom, be dantų, su dideliais norais, problemom
bet visų svarbiausias buvo
juos visus išauginęs
pūvantis miestas
svarbesnis, ko gero, ir už patį save
bruko varža
kiek daug kaune laiptų
supančių darbą-aistrą-dykynę
įdomu, kas buvo tada…
įdomu, ką šiandien filmuoja?
gal vikingų kovas
gal bazilikos griūtį
mažų mažiausiai – amfiteatro statybas
geriau jau einu pažiūrėsiu
einu ir galvoju
įdomu, o ką filmavo tada?
