Du žvilgsniai

AUDRIUS KRIAUČIŪNAS

Duoklė reformacijai

Darganotame Olandijos miestovaizdyje stovi palmė – saulėtų dienų, trumpesnės darbo savaitės, ilgesnių atostogų šauklys, kolonijinis trofėjus, skelbiantis apie šviesų rytojų. Pastaruoju metu mano fotografinė ambicija yra užfiksuoti žmonių elgsenos ypatumus, į kadrą neįtraukiant pačių žmonių. To siekiu tarsi antropologas stebėdamas aplinką, kurioje vyksta mūsų kasdienis gyvenimas. Nuotraukų cikle pavadinimu „PalmBoom“ (olandų k. palmboom – palmės medis; anglų – palmių bumas; deja, išvertus pavadinimą į lietuvių kalbą šis žaismas prarandamas) savo subjektu pasirinkau palmę – savotišką ateivį, kuris prablaško konservatyvų Olandijos gyvenamųjų kvartalų miestovaizdį ir kelia šypseną.

Šis kontrastingas vaizdas įdomus ir dėl istorinių aplinkybių, susiklosčiusių Olandijoje. Protestantiška darbo etika byloja, kad žmonės turėtų nuolat sunkiai dirbti, tikėdamiesi vietos Dievo pašonėje. Atsidavimas darbui ir paprastumas dėl Jono Kalvino idėjų tapo kertinėmis savybėmis šalyse, kurios nuėjo reformacijos keliu. Olandija pagrįstai laikoma labiausiai „kalvinistine“ šalimi pasaulyje, nors religiniu požiūriu turi bene didžiausią ateistų bendruomenę Europoje. Čia vis dar juntami tipiniai kalvinizmo bruožai – kruopštumas, paprastumas, blaivus protas, taisyklių paisymas ir pamatuotas taupumas. Ši „kalvinistinė inercija“, kaktomuša susidūrusi su globalaus pasaulio įgalintu vartotoju, gali pateikti ligi absurdo neįtikėtinų darinių. Žiūrint į fotografijų ciklą, reginys nustoja stebinti unikalumu ir labiau jau stebina palmių paplitimu. Tai vienas iš simbolinių globalaus pasaulio artefaktų.

Mano, kaip autoriaus, vizuali interpretacija ir samprotavimai neatskleidžia tikrųjų motyvų, slypinčių šeimos ar individo sprendime pasisodinti šį tropinį medį savo kieme, bet, priešingai, kviečia žiūrovą kurti savo versijas.

  AINĖ JACYTĖ

Suvenyrai nepritampa dabartyje

Audrius Kriaučiūnas. PalmBoom. 2015–2016

Prieš metus vaikštinėjau vieno lietuviško pajūrio kurorto gatvėmis. Atokioje ir siauroje gatvelėje atradau egzotišką oazę: pilkai melsvos spalvos namo kieme, greta spalvą praradusios medinės tvoros, buvo įrengtas nedidelis drumzlino vandens baseiniukas, ratu apdėliotas nugludintų akmenų mozaika. Jo viduryje buvo pastatytas akmeninis bokštas, kurio viršūnėje tupėjo nuo saulės spindulių nublukęs guminis ančiukas. Kairiajame baseinėlio krašte, nuleidęs snapą, stovėjo plastikinis gandras itin plonomis kojomis. Greta jo – kvailai besišypsantis smurfas, akiniuotas pimpačkiukas ir storakiautis vėžlys. Dešiniajame krašte buvo išbarstyti guminiai ančiukai ir vaikiškos žaidimų formelės. Baseinėlio vidury, atsitrenkusi į akmenų bokštą, tūnojo raudona jachta baltais turėklais. Pajūrio namo kompoziciją užbaigė pražydusios raudonos rožės ir išvešėjusi žalia lapija. Norėjosi nugvelbti kokį suvenyrą, bet trukdė tvora.

Plastikinė oazė atmintyje nenyksta iki šiol. Neseniai užplūdo ilgesys šiai vietai, jį pakurstė Audriaus Kriaučiūno fotografijų ciklas „PalmBoom“ („Palmių bumas“).

Nyderlandai. Vienas iš tipinių šalies gyvenamųjų rajonų, užpildytų kvadratiniais namais, kurių išblizginti langai žvelgia į tuščią gatvę. Aplink nė šiukšlelės, nė vienos ne vietoje išdygusios piktžolės, šuns žymės ar kokio kito didmiesčio žmogaus pėdsako. Nuostabai sustiprinti – greta namų stypso palmės. Lėta idiliško vaizdo tėkmė staiga sutrinka. Taip ir norisi kiekvieną rajono palmę apjuosti raudona juosta, kurios perkirpti ateitų aukštas pareigas einantis ponas, paskelbsiantis, kad dar vienas rajone rastas tuščias žemės lopinėlis yra beprasmiškai užimtas.

Ar tam yra priežastis? Ja tampa noro turėti egzotišką suvenyrą patenkinimas. Suvenyrai – tai praeities talpyklos. Smulkmenos, kurios yra priekaištai kasdienybei. Jie tik renka ilgesio dulkes.

Palmės gyvenamųjų namų kvartale, plastikinė oazė atokioje pajūrio kurorto gatvėje – visa tai yra atsiminimai, kurie niekada nepritaps dabartyje.