Eilėraščiai
Šeimyninė fotografija
Graži šeima ką ir bepasakysi susikibę už rankučių šypsosi
Negalvoja apie karą negalvoja apie torpedas negalvoja apie
Mirtį negalvoja kokia juokinga tėti tavo kepurė ir veidas koks
Smėlėtas kur buvai iš kur ištrauktas šis tavo atvaizdas kiek
Metų jau praėjo graži šeima išsirikiavę pozuojantys pasitaiso
Apykaklę užsiriša batą šypsosi laukia ar jau ar dar ne stengias
Nesimuistyti nejudėti sustingti atrodyt tvarkingai pašukuosiu
Tau plaukus kažkas ten įkritę ir švyti kiaurai per visą tavo mažą
Kūnelį dabar jau galima pradėti visi grįžta į pradinę poziciją visi
Stengiasi šypsotis na ko toks paniuręs šypsokis ir nesimuistyk
Uždeda ranką ant peties galbūt net apkabina arba sako sėskis
Ant kelių jei visi sėdi kažkas kažką dar nori pasakyti ir pasako
Tada blyksteli
Realybės šou
Nenorėjai būti į visą šitą įtrauktas bet nieks neklausė
Dabar vyksta balsavimas jei norėtum čia likti turi surinkti
Tam tikrą skaičių balsų pakankamai taškų turi pasistengti
Nors gal ir neturi kas bežino svarbu kad gerai atrodytum
Prieš kameras ir nežiūrėtum tiesiai į jas nes kitaip išsiduosi
Kokias kameras sakai reiškia viskas puiku jau žengtas žingsnis
Į priekį jau net nebepastebi matau grimas deramai parinktas
Ir viskas labai natūraliai vyksta kažkaip per daug natūraliai
Gali kristi reitingai galbūt nieks nebežiūrės todėl įpinsim čia
Kokią situaciją mirties arba meilės elementą tai labiausiai
Pritraukia žmones su mirtim geriau neprisižaisti nes nieks
Nemėgsta liet ašarų tad va tarkim tau patinka ta ar ana bet va
Ne ta kuri tau tikrai patinka su ja gi nieko neišeis žiūrovams
Ji nepatinka per daug graži ir protinga greit iškris o tada ir
Tu lėksi lauk na kaipgi čia taip
Labirintas
Gyvenu labirinte prie kurio vis dar nesu pripratęs
Mane pačiumpa gatvės pačiumpa koridoriai ir išspjauna
Kur dar nebuvau savęs atradęs siaurėja sienos dusdami
Kertasi tuneliai mano akys yra mano akys ir jos neretai
Apsigauna skaitydamos pavadinimus nesvarbu ar
Neįskaitomas šriftas ar pažįstamas raštas taip turiu
Siūlą taip turiu trupinių siūlas iš prairusio sielos rūbo
Kuris nors ir būtų brangiausias suėstas kandžių ir
Nebetinkamas dėvėti jau matau žmonės šnabždasi
Trupiniai dar nespėję paliesti grindinio yra suryjami
Paukščių o paukščiai kačių o katės jų šešėlių dažnai
Pasiklystu pasuku į kairę kai reikia į dešinę netikiu
Nuorodomis žemėlapiais jie paviršiniai nerodo kitimo
Taip ir lieku savy pasimetęs žiūriu į atspindį nuo vitrinos
Į atspindį nuo mašinos į atspindį ir nebeatskiriu kur labiau aš
Šulinys popierius žirklės
Turėjom gi kaip nors nuspręsti kuriam teks garbė
Nors anokia čia garbė kažkoks mažmožis ir tiek
Pasakė tas kuris norėjo pasirodyti tvirčiausias
Juodas kelias juosta keli kraujo lašai įbrėžimai
Pakelės smėly karštis pasipriešinimo žymės
Liūdnai baigės na bet ką padarysi to ir reikėjo
Tikėtis nieko bus dar visko pasaulis nesugriuvo
Pasakė tas kuris mėgino visus nuraminti
Plaukai ten kažkas balto atrodo kaip dantis nors
Ne akmenukas iš toliau žvelgiant lengva apsirikti
Ne taip jau viskas ir blogai gavo ko nusipelno
Aš manau kad jam čia dar pasisekė daugiau
Buvo vertas pasakė tas kuris jautėsi atsakingas
Neryški batų pėdsako žymė kelios nuorūkos čia
Pat sutraiškyto raudono žiebtuvėlio likučiai
O tu kur
Nesijaudink
Susigūžęs kamputy
Liksi nepaliestas
Defektas
Raudonos raudonos mano akys nuotraukoje
Išsiurbiančios visas spalvas į ryškų radioaktyvumą
Kuriame esu pasislėpęs šunytis laukiantis pirmos
Mutacijos gal užaugs trečia ausis ar penkta koja
Ji tikrai praverstų dėl šventos ramybės tiksliau
Neramybės atsispyrimui gal net bėgti išeitų
O dabar išeina tik šliaužti kaip sraigei per
Kelią įtemptas eismas šansų būti pervažiuotam
Itin daug šansų būti draugiško praeivio perkeltam
Itin mažai taip ir bėga dienos o aš slenku sau dar
Gerai būtų jei galėčiau sakyti į priekį tavęs link
Savaitgalis apleistame atrakcionų parke
Balionai vos vos pakilę nuo žemės sustingsta ore
Apleisto atrakcionų parko organai
Karuselių žirgai pralaimėję be raitelių nuleidžia galvas
Jų nupieštose akyse spindi lietaus ašaros
Silpnai apšviestos erdvės
Pilnos vaikiško klegesio ir cukraus vatos kvapo šmėklų
Išsileidęs pripučiamas monstras klampi spalvinga masė
Batutas įsitempęs labiau negu mes
Kalbėki tyliau nes aidas baisesnis už siaubo kambarius
Kuriuose dabar labiausiai gąsdina tuštuma
Apgaubta voratinklių lizdais
Vandens ženklas
Sename atviruke pripildytam
Rūko dulkių ir dūmų
Mus apsupę veidrodžiai nerišliai pasakoja istorijas
Retsykiais jų pasiklausome
Per trumpai kad suvoktumėme apie ką kalbama nes nerišliai
Apglamžytam paviršiuj karalių rūmai pilni puošniausių baldų
Dailiausių paveikslų
Skirtų užsimiršimui
Ant naktinio staliuko naujametiniam raštely
Aš pasižadu išmokti pasveikinti tuštumą
Tinsta palto kišenėje tinsta ir plečiasi nuodai
Skirti išgalvoto skausmo nužudymui
