VYTAUTAS KIRKUTIS

Eilėraščiai

Užrašai ant nuoplaišų

 

 

giliai tylu –
aušta aukštai
palietas upės vanduo
rytas
dangų
į tavo langą
įstiklino
įrašyti švyti
ištylėti
šviečia
sumesti į miestą
sidabrėja
mėnulio metalas
upės dumble
senis žiūri pro langą:
paukščiai yra mano mintys
kaip vaikas
o šitiek toli nuo namų
temstant sraigės šliūžė
lėta ir gliti
per žolę
taip vakaras eina
su dangaus kriaukle
ant nugaros
ryto langas
ramybės pilnas
taip tyku
nėra iš ko
prasidėti
eilėraščiui

 

 

Gracijos

 

Džiūsta šienas.
Tiesiog – džiūsta šienas.
Be metaforų
ir meditacijų.
Tingiai lietinga
vasara šiemet.
Trys gubos šieno –
trys Rubenso gracijos.
tik trupinys,
nubiręs nuo duonos kepalo –
o gieda per visą dangų – – –

 

 

Maumedis

 

išdrikęs žalias voratinklis
į visas dangaus puses –
žvilgsniai įkliūva kaip musės

 

 

Drugelis ant smuiko

 

monetos smuklėje
smilksta smulkios
plevena
drugelis
ant smuiko –
menas
ar jau gyvenimas?

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.