Teofanijos
●
metafizinis tylos labirintas
meditacija apimanti sielą ir kūną
bekūniai tavo vienatvės stabai
●
angelo grožyje slypintis nuodas
šešėlis gilus bedieviškai nuogas
iš daikto į daiktą tekantis žaibas dvasia
●
ten kur susikerta vertikalė
ir horizontalė ilsisi Dievo
galva ant nematomo kryžiaus
●
metafizinėj dykumoj savo širdį
pasėjai o vėjas o ugninė
kančia tavo Dievo kape nužydėjus
●
tuštuma kurios neužpildo tikrovė
neapvaisina dvasia blogio
veidas po kauke šviesia
●
dvasia kaip miegantis dievas
pradeda kurti pasaulį sapne
į orbitą įveda kosminę saulę
●
pasaulis tuo ir gražus
kad neturi baigties mąsto aklasis
sode laukdamas Dievo mirties
●
o kūdiki klajojantis po tą bevaisę
gamtą kuri atsispindėjo tavo mintyse
kaip kūno formoje sustingusi dvasia
●
pamilus meilę labirinto
geometriją klaidžią tikrovė iliuzija
tampa kaip veidas beveidžiui
●
minčių muziką tylos pilnatvėj
girdėsi psichokosmine minties
dalele amžinybėn judėsi
●
bedugnis laikas psichokosmoso bepradžio
iš to šaltinio mūza atsigėrė
anapus blogio ir anapus gėrio
●
o meditacija kas buvo
dvasiai duota bekūnė atmintis
iš laiko išvaduota
●
iš psichokosmoso ateivė mūza
šventeivė deivė ją regėsi tu
bekūnę šviesą tuštumoj daiktų
●
o ekstazėje mintį patyrus
tarsi kūną nuo sielos atskyrus
metafizinio akto valia
●
tylioji sapnų sužadėtinė
naktis spalvų tankmėje pasiklydus
uždraustą vaisių nuskynus pražydus
●
būtybe sudrumstusi
dievišką būtį tau
geriau būtų nebūti
●
skaistykla rojus pragaras nebūtis
kur tavo siela bekūnė sustos
kai ištiks ją gražioji mirtis
●
šią naktį juodasis mėnulis
žiedai užsimerks kad jo neregėtų
susijungs tavo žodis su kūnu žvaigždėtu
●
dvasios aukso pašventinto šventųjų krauju
tyloje kontempliuodama metafizinę maldą
mintis psichokosmosą valdo
●
perplaukiau tamsią gyvenimo jūrą
kurios dugne žydras mirties sarkofagas
jame mano siela kadaise turėjus mane
●
minties budėjimai kai buvo
sielai duota žiūrėti tuštumon kurios nėra
kur žydi Dievo saulės elektra
●
medituojantis nematomą Dievo
formą begalybę ugnyje prasiskleidusią
rožę nirvanos ramybę
●
kartoju tave maldos ramybėn
artėju ten kur būsime du angelai
vieno Dievo tvertieji
●
ir Buda prisikėlė žydintis baltai
žiūrėjo mirčiai į akis jai atidavęs kūną
lemtingas Dievas kuriame kančios nebūna
●
tylos amalgama mintis
pasidengus medituotojo sielai
paimtai į devintąjį dangų
●
o dievai su žmonėmis sužieduoti
metafizinė meilės vaizduotė
tai tegali tikėjimas duoti
●
kaip išmaldos laukia soduose
tų kurie mirė šypsosi kaukėm
juodoj pažinimo girioj
●
bekūne meile tave
mylėti kai sparnai
žaizdomis gėlėti
●
Žana šventoji anapusybę girdėjus
jos relikvijas pelenus nešantis vėjas
prie dievažmogio sosto ugnis sužvėrėjus
●
šventas karas šventa savo uodegą
rijus gyvatė šventas pasaulis beveidžiai
stabai kūnu virstantis mirštantis žodis
●
atspindžius gimdanti visata
dvasios amalgamoje minčiai vieta
kur nušvinta ir tai ką vadinam gamta
●
nušvitusio po žydru medžiu
Budos kelias anapus žvaigždžių
transcenduoti jų šviesą geidžiu
●
meditacijoj tyliai praskyręs mintis
pamatei spinduliuojančius veidus
dievybių žvaigždėtų gyvybių
●
ugninis aukso vidurys
kur tu dvasia liepsnoji
tarp amžinybės dulkių sutvertoji
●
bepradis Dievas amžinas
belytis pradėjęs mintį
iš ugninės dalelytės
●
ten kur skleidžia mistinė
sąmonės rožė meditacijos dievišką
grožį eilėraštį bežodį
●
po dievišku medžiu kur Buda
nušvitimo laukė švytėjo rožinė
migla mėnulio sidabrinė kaukė
●
psichokosmosą plėtus atspindžiais
nesustojančios Letos tavo siaubas
būtie metafizinio grožio valia nugalėtas
●
dėkoju tau Dieve kad duodi
žvaigždėtų minčių kuriomis
savo sielą ir dieną ir naktį keičiu
●
nežinėlis Sokratas Platonas
oloje medituojantys tarp šešėlių
Budos žodis tuštumoje prisikėlęs
