AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Eilėraščiai

Namo

 

Eglės Strackaitės nuotrauka

Eglės Strackaitės nuotrauka

Purvini traukinių langai
Ir ratai dunksi į širdį
Vis greičiau, vis greičiau
Prie Tėviškės žemės
Priglusti norėčiau arčiau
Ir trukdo tik lango stiklas
Rytinės rasos lašai
Važiavau taip ilgai
Taip ilgai…
 
Nuo ilgesio merkias akys
Ir drėksta delnai

 

1960

 

 

T. M.

 

Tavo langas į šiaurę
Į šaligatvį žiūri
Ir tiktai vakarop
Keli atšalę spinduliai –
Atspindžiai svetimų langų –
Nusišypso tau meiliai
Nebešalta ir nebenyku

 

Maskva, 1962

 

 

Mėnuo gainioja
Klevo šešėlį
Po bokštą Jokūbo
Vėjas padengė grindinį
Šlamančiu kilimu
 
Tu su manim –
Ir visko gana

 

1964

 

 

Zodiakas

 

Mįslingos žuvys zodiako
Vidunaktį į jus prašneko:
Tu gimus amžinai kankintis,
Nes teisės pasirinkti neturi,
Ar pult, ar gintis,
Aušros ilgėsies tu gūdžioj nakty,
O dieną būsi lyg sapne,
Lyg užmaršty.

 

1965

 

 

 

Prakiuro padangė!
Baltais paplotėliais
Ar vyšnių žiedais
Nuklojo aikštės kvadratą
Ir varpinės aukštą stogą.
Nustebo Katedros šventieji,
Rankas atkišo,
Baltas akis pakėlė,
Į delnus dangus prižėrė
Nekaltų vaikelių
Sparnų plunksnelių,
Ubago kąsniais akis užlipdė,
Gulbių pienu kojas nuplovė.

 

1971 m. sausis

 

 

 
Visi daiktai užėmę savo vietas,
Lyg sostuose susėdę išdidžiai,
Tik tau, žmogau, nėra čia vietos…

 

1973

 

 

 

Šįryt dangus pribertas plunksnų,
Iškart matyti – žaista angelų,
Jų aukso skraistės džiūti pakabintos
Ant medžių, ant laivų stiebų.
 
Pakelki galvą: ar matai,
Kad šįryt žaidė angelai?

 

Nida, 2011

 

 

 

Staiga kilo noras tapyti:
Antai plieninis jūros ruožas plyti,
Greta – minkštesnio melsvumo smėlis,
Dvi tolstančios figūros – tarsi juodos vėlės,
Viena jų – su oranžiniu brūkšniu…
Vėl rengias lyti.
Ir toks mielas
Ištuštėjęs rudenio krantas,
Lyg išblukintas vėjo.

 

2011 m. rugsėjo 1 d.

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.