Eilėraščiai
turėtų būti stipri pradžia
turėtų būti stipri pradžia spustelėjimas gimdos raumenimis kitos eilutės nuteka su vandenimis
labiausiai gerbiamas ceremonijos dalyvis
atneša vaiką
apipjaustytojas savo pareigą atliekantis veltui
paprastai būna girtuoklis
nes būdamas labai užimtas negali dalyvauti šventinėse
vaišėse ir dėl to geria tiktai degtinę
visų tų apipjaustytojų nosys dėl to raudonos ir jiems
dvokia iš burnų
todėl labai bjauriai atrodo kai jie
atlikę apipjaustymą tokia burna
iščiulpia kruviną galiuką
kaip to reikalauja paprotys
galiukas po to apibarstomas pjuvenomis
ir po trijų dienų užgyja
prozininkas kafka ir po holokausto liks kafka o kur pradžios pradžia kur nekaltas poezijos prasidėjimas mea culpa atsidūriau ne vietoje ir ne laiku manimi rašo vadinas esu marija apsaugok mane nuo tokių romantinių kliedesiųapibarstyk pjuvenomis kur tos nekaltos kiaušialąstės kosminės ovuliacijos erotiškos juodosios skylės didysis sprogimas ir jį lydintys nušvitimo efektai pavojingi akiai protuberantai sukeliantys vėžį ir aklumą
po homero tūkstančiai neregių poetų nebeskaito knygų vakar bložė šiandien skundės ir venclova kas iš to kad dar paskaitau bet nebematau veidų paprastas ligas diagnozuoju pats dar tik lengvos formos vienatvės katarakta trečiosios akies žvairumas
kas iš to kad trečią dieną budžiu prie negimusio eilėraščio ir tris rytus žadina evangelinis gaidys bundu ne į tą pusę kokia ten erekcija išsižadu meilės draugų namų turbūt ir daugiau pažadėčiau pavyzdžiui laikytis dietos atsisakyti spiritus mankštinti corpus mesti rūkyti faustiški kliedesiai
tik kvailiui rodos kad visur jis išimtis
kas iš to kad žinau lieku prie savoyra išeitis visada yra išeitis niekada nebūna taip kad nebūtų pagalvoju džeko skerdiko balsu sakykim kad ir cezario pjūvis gležnas eilėraščio kūnelis traukiamas atbulai reanimuojamas visą gyvenimą tas vienintelis kurį rašo ir rašo poetas perka rūbelius kasmet apipjausto pabarsto geria degtinę gabesniems pavyksta net dvynukai
paliktas po pamokų
Rašykite: „Jau nieko neprisimenu…“
Lev Rubinštein
1
taip ir rašau2
rašau: jau nieko neprisimenu tik be daugtaškio
3
be daugtaškio kita kalba užmiegu paslikas sudėjęs rankas ant krūtinės
4
visi daugtaškiai jau išrašyti didysis daugtaškių žodynas jau prekyboje dulka maksimos lentynose
5
rankas ant krūtinės sudėjęs be kryželio ar maldaknygės savo kaime užmiegu lengvai kaip makondo kūdikis6
kaip makondo kūdikis kuriam trūksta vaizduotės
7
sapnų neprisimenu trūksta vaizduotės būti mirusiam
8
kaimą iš visų pusių supa vandenys iš kur tai žinau tamsta mokytoja iš knygų
9
iš knygų tamsta mokytoja pirmoje klasėje man buvo gėda
10
man buvo gėda skaičiuodavau iki tūkstančio o rašyti nemokėjau pradėjau nuo taško
11
nuo taško perėjau prie tritaškio į antrą klasę mane lydėjo rašalo dėmės
12
rašalo dėmės plėtės kaip azijos žemynas
13
azijos žemyno neprisimenu nebuvau toliau kaimo išėjęs iš visų pusių supa vandenys
14
iš visų pusių rašalas vadinasi turime reikalą su sala tamsta mokytoja
15
geografija mano stiprioji pusė jai nereikia vaizduotės
16
nereikia vaizduotės užtenka liepiamosios nuosakos lygiuot ramiai žengte marš
17
žengte marš rikiuotėje per karinio rengimo pamoką stoviu pirmas pagal ūgį ir vis painioju kairę su dešine
18
kairę su dešine žalią su mėlyna po pamokų man liepia rašyti: jau nieko neprisimenu
19
man gėda jeigu rašyčiau rašyčiau tariamąja nuosaka
20
tariamąja nuosaka skaitomi visi prisiminimai
21
visi prisiminimai auga geometrine progresija
22
geometrine progresija vėliau konverguoja į nulį23
ką ir reikėjo įrodyti tamsta mokytoja
24
tamsta mokytoja iš mados išėjęs kreipinys
25
vėliau konverguoja į nulį
26
ką ir reikėjo įrodyti
veidrodinis diptichas
(variacijos gražuolės ir pabaisos tema)
I
senas gašlus krienas
perlieja žvilgsniu jaunos poetės eilėraštį neįskaitomu patyrusio gydytojo raštu surašo pastabas paraštėje sau aišku tik sau gal net būsimo eilėraščio receptui užtruko ilgiau nei galvojo ar tai reiškia kad jėgos senka gal šįkart rado daugiau nei tikėjos ar tiesiog darė ilgesnes pertraukas tarp eilučių hermetizuodamas jas ironijos putomis paaugliškas kampuotas kūnas be soneto iškilumų ir klosčių net be privalomų modeliui haiku x y x proporcijų ir vis tiek traukia tiktų į dukras karčiai galvoja turėčiau būti atlaidesnis laikytis hipokrato priesaikos o ne užgulti visu svoriu senas gašlus krienas
II
nekaltybė
jauna poetė vengia veidrodžių šukuoja plaukus priešais pravirą langą arba griebiasi žirklių ir karpo raudonai lakuotus nagus iki gyvuonies tiesiai virš knygos kaip elegantiškai sninga galvoja skolintais žodžiais raudonas netirpstantis sniegas ant eilėraščio kurį moka jau mintinai galėtų tikti į tėvus brandus kaip antikvarinis vynas svaigina kiekvienos soneto eilutės gurkšnis o ką jeigu prisigerčiau galvoja o ką jeigu staiga aikteli nuo skausmo raudonas kraujo lašas šįkart tikras lėtai krinta į eilėraščio guolį turėtų kažką reikšti galvoja turėčiau būti atsargesnė
taikos balandžiai
atneša taiką į sugriautą miestą alyvmedžio šakelė snape vyrai traukias iš spintų šliūbinius kostiumus moterys vyniojas aplink liesus kaklus šilkines skareles vaikai su cukraus gabalėliais burnose ant surūdijusių dviračių gal net ne karo gal žiemos pabaiga gal tiesiog balandis švaros mėnuo sukas lizdus šventojo morkaus aikštės kapiteliuos nieko nebijo tupia ant riešo peties ant galvos ir godžiai lesa trupinius iš dėkingų delnų sotūs kybo ant atbrailų meiliai burkuoja ir triedžia ant tų pačių galvų ant pečių ant šliūbinių kostiumų šilko skarelių apsimetę paštininkais nešioja gandus europa be sienų bevelyčiau be balandžių
kūrybos namai. kažkur prie šiaurės jūros
per naktį knarkiantis šaldytuvas
senas privileg sergantis apnėja
mažiausia kaina kurią moku už šį eilėraštį pats savęs paprastai negirdžiu turėčiau sakyt esu sau kurčias žmona jau apsiprato gyvena su ausų kimštukais gražiausiame europos mieste nors dabar knarkiu už tūkstančio kilometrų ne tik šaldytuvas dar klupinėjimai tamsoj ieškant jungiklio durų rankenos baimės prakaitas bundant svetimoj vietoj nes vieną sykį kažkuri iš jų bus tokia svetima kad nepadės ir mirusiųjų knygos instrukcijos pelėsių kvapai iš rūsio stovinčio laiko iš kriauklės kepamų gyvulių dūmų pro orlaides už sienų vaidenas nuogos moterys lentynose vietoj knygų akmenys gal šitaip vaizduotė stangrėja iš ryto viskas šviesiau viskas paprasčiau kaip ir dera privilegijuotam penkių žvaigždučių kurortui po pusryčių ir trijų partijų madžongo desertui eilėraštisall included
visų kurčiųjų svajonė
kaklaraiščio mazgas
neprisirišk skelbė sūtros ir visi tie autoriai kuriuos mėgau cituoti ne skaityti nebūk tas kuris šliaužioja zoomorfizmais bylodavo tėvas ar šią voverę vėl nusiveši į kalnus ir paliksi kaip ir tą stirną ar lapę humoristas prakeiktas galvojau užmušiu kai niekas nematys pats nemokėjo kaklaraiščio mazgo surišti galvą užvertęs laukdavo kol mama paruoš jį gyvenimui prisirišdavau prie knygų kad nereikėtų aiškintis santykių su vyrais kumščiuotis patamsiuos prie mokyklos po šokių įrodinėti kieno eilėraštis ilgesnis mušeikos tampa prozininkais arba jūrininkais ar pavydėjau? tada ne dabar šiek tiek kaip senstanti gražuolė vėluojančiam atspindžiui veidrodėlyje ir vis tiek apsivemiu užsuptas jūros paskutinį kartą rišaus kaklaraištį per laidotuves ilgai stovėjau užvertęs galvą žmona krapštės prie vindzoro mazgo galvojau tas siauras maurais apėjęs jaunystės kaklaraištis kaip inkaras nuneš srovės kartu su mirusiuoju jeigu neprisirišiu tąkart išgelbėjo dvigubas mazgas
