AKVILĖ BUŽINSKAITĖ

Eilėraščiai

Įsivaizduojamas skambutis menkai pažįstamai damai

 

atleiskite,
kitą savaitę negalėsiu ateiti,
nes kaip tik būsiu išvykusi
už miesto
arba arčiau –
į gretimą namą.
pamenate tuos apgriuvusius balkonus
ir laiptinėje šnopuojantį buldogą?
 
tačiau pažadu
su puodeliu ir cigarete galvoti
apie iškilią jūsų krūtinę.

 

atleiskite,
to turbūt nederėjo sakyti,
tačiau kaip tik pro ją ima matytis
tiek jūsų akys, tiek esybė,
kuri nuolat mane
parverčia
ant šono.

 

Įsivaizduojamas pokalbis su jauna troleibuso kontroliere

 

gerbiamoji,
jūsų šypsena taip dera
prie jūsų liemenės,
kad už ją galiu
atiduoti tiek kortelę,
tiek širdį.
 
tik jums nuspręsti,
ką brauksite pirma
ir ką vos tik išlipus
įsidėsite į švarko kišenę.
 
o aš tuo tarpu lauksiu
tarp prakaituotų rankų,
odinių sėdynių,
su saldžiu vaisių aromatu
sau ant sprando.

 

Įsivaizduojamas pokalbis su kino teatro kasininke

 

žiūriu jums tiesiai į akinius
ir negaliu nuspręsti,
ar tik nebus jie brangesni už tą vietą
pirmoje eilėje prie pat laiptų, į kurią
vis baksnojate balta liniuote.
 
sakote, visuomet galėsiu pabėgti,
bet kur aš bėgsiu,
kai mano rankos vien tik
vaizdas ir vien tik raidės.
 
taigi žiūriu, kol pasidaro
aišku,
kaip stipriai dabar
reikėtų susiimti.

 

Įsivaizduojamas pokalbis su atostogaujančia teisėja

 

netyčia pastebėjau, kad jūsų bagažo
yra lygiai tiek, kiek ir turėtų būti.
 
viskas taip gražiai sulankstyta,
net lagamino sagtelės sudėtos
į vietą
puikiausiai dera prie jūsų rankų,
kurios irgi puikios,
kai va šitaip kaip dabar
kvėpuoju jums į nugarą.

 

Įsivaizduojamas pokalbis su kaimyne devynaukščio lifte

 

ar žinote, kad ką dabar tylėsite,
imsiu ir užrašysiu,
o tada pabrauksiu taip paprastai –

underline

ir viskas.
 
daugelis tuomet jūsų tyloje
įžvelgs prasmę,
o tie, kurie neįžvelgs,
apsimes, kad įžvelgia,
nors viduje kirbės netikrumo šešėlis,
dėl kurio buvo mušami vyrai
ir mušamos žmonos,
todėl kai kurie ims jūsų nekęsti,
stipriai kumščiais daužys duris,
bet nebijokite,
jei bus per daug agresyvūs,
aš juos galėsiu ištrinti.

 

Įsivaizduojamas komentaras žymiai blogerei

 

aš vis nenustoju stebėtis,
kaip padarai
tas žvaigždutes mano telefone?
nuo jų ima rodytis, jog
tave pažįstu taip seniai,
kad net spėjau užmiršti
ir tavo veidą,
ir plaukų spalvą,
todėl man vietoj tavęs
nuolat vaidenasi labai liesas
katinas,
vaikantis paukštį pro uždarytą
langą.
 
juk neįsižeidei?
tai tik žvaigždutės.

 

Įsivaizduojamas dialogas su mama

 

jei manęs nėra,
aš vis tiek esu,
tad ten, kur turi būti
taškas,
nuo šiol bus kablelis
ar brūkšnys,
ar meninis nutylėjimas,
ir, tiesą sakant,
jokio skirtumo,
ant kurios iš medinių dėžių
tuomet aš sėdėsiu.

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.